Programos pavadinimas: Skandinavistika (Scandinavian Studies)
Šiaurės šalys – vienas sėkmingiausių ir tvariausių pasaulio regionų: aukštas ekonominės, socialinės gerovės lygis čia puikiai dera su mokslo, inovacijų ir kultūros pažanga, o jo gyventojai nuolat pirmauja laimės reitinguose. VU Skandinavistikos centras, turintis ilgiausias Lietuvoje šios srities dėstymo ir tyrimų tradicijas, atveria plačius vartus į Šiaurės šalių pasaulį. Mūsų parengta tarpdisciplininė programa leidžia gilintis į skandinavų laimės ir sėkmės paslaptis, studijuojant jų kalbas, visuomenes ir kultūras. Čia galėsite mokytis runų rašto ir vikingų poezijos, studijuoti kalbų kontaktus atšiauriuose salynuose ir skandinavų literatūros klasikus, populiariąją muziką, šiuolaikinį teatrą, kiną ir komiksus, Šiaurės karus, skandinavų humorą ir daugelį kitų dalykų.
Skandinavistikos programa atvira visiems – užtenka gerai mokėti anglų kalbą, o pasirinktos regiono kalbos (danų, norvegų, suomių arba švedų) pradėsite mokytis jau įstoję. Jei kalbos pagrindus jau turite, programa suteiks galimybę ją iškart studijuoti aukštesniu lygiu. Skandinavistikos centro absolventai nesiskundžia ir karjeros galimybėmis. Skandinavistikos centras laukia jūsų!
Su MA programos "Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros" tyrinėjome, kaip mokykloje atsiskleidžia vaiko perspektyva. Be kita ko - ir daugiakalbių ar nacionalinę kalbą besimokančių vaikų. Štai atmintinė mokytojams, parengta studentės Jovitos Popovaitės.
5
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Iki vasaros pabaigos bus galima aplankyti šią labai subtilią ir įvairią (piešiniai, nuotraukos, skulptūra, multimodalios instaliacijos) islandų menininkės Þorgerður Jörundsdóttir parodą Islandijos konsulate Pylimo g. Norėdami apsilankyti, susisiekite s.cons.vln@gmail.com, +370 699 31290.
9
Sveikiname šios puikios tarpkultūrinės monografijos autores! Ir ypač Ieva Bisigirskaite, kurios dėka MA programos "Šiaurės ir Baltijos jūros kalbos ir kultūros" lyties studijų kursai tapo tokie populiarūs!
11
Svarstote apie Skandinavistikos studijas? Julija irgi svarstė. O pasirinkusi nenusivylė! Daugiau apie nuo rudens jau antrakursės studentės patyrimus skaitykite smagiame interviu (nuoroda komentare).
9
Minntust Jörundar G. Hilmarssonar með ráðstefnu í LitáenIslandijos universitetas parašė apie mūsų praėjusią konferenciją.
18
1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėjo formuotis nauji tarptautiniai ryšiai ne tik tarp politikų ar diplomatų, bet ir įvairių sričių žmonių – akademikų, kultūros veikėjų, visuomenininkų bei menininkų. Atsiveriant sienoms ir atkuriant ryšius su Europa, kultūriniai mainai tapo viena svarbiausių dialogo ir tarpusavio pažinimo formų. Menininkai buvo tarp pirmųjų, kurie ėmėsi kurti bendrus projektus, megzti profesinius ir asmeninius ryšius bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.
Vienu ryškiausių tokių bendradarbiavimo pavyzdžių tapo 1991 m. Danijos menininkų vizitas Vilniuje ir tais pačiais metais Kopenhagos galerijoje „Den Frie Udstilling“ surengta bendra Danijos ir Baltijos šalių menininkų paroda „Mano laikas kaip pilotas“ („Min tid som pilot“). Ši iniciatyva atspindėjo to meto atvirumo, solidarumo ir bendrystės dvasią, o kartu tapo paskata tolesniems meniniams ir kultūriniams ryšiams tarp Lietuvos ir Danijos.
Praėjus 35 metams, diskusijoje bus prisiminta šios pionieriškos iniciatyvos istorija, aptarta jos reikšmė vėlesniam kultūriniam bendradarbiavimui bei svarstoma, ko šiandien, naujo geopolitinio neapibrėžtumo laikais, galime pasimokyti iš kultūrinių mainų ir tarptautinio solidarumo patirčių.
Diskusijoje dalyvaus:
Peteris Stuhras, danų menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos organizatorius;
Jonas Gasiūnas, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Vygantas Paukštė, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Šarūnas Pilka, buvęs Vilniaus galerijos „Arka“ galerininkas;
Mindaugas Šnipas, skulptorius, Vilniaus dailės akademijos docentas.
Diskusiją moderuos Kristianas Handbergas, menotyrininkas iš Kopenhagos universiteto.
Vienu ryškiausių tokių bendradarbiavimo pavyzdžių tapo 1991 m. Danijos menininkų vizitas Vilniuje ir tais pačiais metais Kopenhagos galerijoje „Den Frie Udstilling“ surengta bendra Danijos ir Baltijos šalių menininkų paroda „Mano laikas kaip pilotas“ („Min tid som pilot“). Ši iniciatyva atspindėjo to meto atvirumo, solidarumo ir bendrystės dvasią, o kartu tapo paskata tolesniems meniniams ir kultūriniams ryšiams tarp Lietuvos ir Danijos.
Praėjus 35 metams, diskusijoje bus prisiminta šios pionieriškos iniciatyvos istorija, aptarta jos reikšmė vėlesniam kultūriniam bendradarbiavimui bei svarstoma, ko šiandien, naujo geopolitinio neapibrėžtumo laikais, galime pasimokyti iš kultūrinių mainų ir tarptautinio solidarumo patirčių.
Diskusijoje dalyvaus:
Peteris Stuhras, danų menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos organizatorius;
Jonas Gasiūnas, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Vygantas Paukštė, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Šarūnas Pilka, buvęs Vilniaus galerijos „Arka“ galerininkas;
Mindaugas Šnipas, skulptorius, Vilniaus dailės akademijos docentas.
Diskusiją moderuos Kristianas Handbergas, menotyrininkas iš Kopenhagos universiteto.
3
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Islandija ir Lietuva | Iceland – Lithuania It is not often that an academic conference inspires such a degree of emotional engagement without losing any of its scholarly significance. Yet this is precisely what happened at the conference HIDDEN BRIDGES, REDISCOVERED PATHS: ICELAND – LITHUANIA THROUGH TIME dedicated to the memory of Jörundur Hilmarsson (1946-1992), who for many years played a pivotal role in bringing Iceland and Lithuania closer together through his research, literary translations, contributions to political relations and personal friendships.
The conference was inaugurated by the Ambassador of Iceland, Mr Harald Aspelund; the Honorary Consuls of Lithuania and Iceland, Ms Inga Minelgaitė and Mr Dalius Radis; the Rector of Vilnius University, Prof. Rimvydas Petrauskas; the Dean of the Faculty of Philology, Prof. Mindaugas Kvietkauskas; and the Director of the Institute of Languages and Cultures of the Baltic, Dr Erika Sausverde. The academic programme brought together papers on a wide range of topics:
🔹 Guðni Thorlacius Jóhannesson (University of Iceland; President of Iceland 2016- 2024)
Morality and Expediency: Icelandic–Lithuanian Relations, 1918–1988
🔹 Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė (Vilnius University)
Lithuanians in Iceland around World War Two
🔹 Rósa Magnúsdóttir (University of Iceland)
From Vilnius to Reykjavík: Writers, Cultural Diplomacy, and the Politics of Exchange in the Cold War
🔹 Erika Sausverde (Vilnius University)
Iceland, M. I. Steblin-Kamensky, and the Formation of Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹 Loreta Vaicekauskienė (Vilnius University)
Comparing the Incomparable: On Language Preservation in Iceland and Lithuania
🔹 Aurelijus Vijūnas (National University of Kaohsiung, Taiwan)
Teaching Lithuanian and Icelandic
🔹 Ugnius Vizgirda Mikučionis (Western Norway University of Applied Sciences)
Vikings Meeting the Curonians in Icelandic Sagas
🔹 Rasa Baranauskienė (Vilnius University)
Translating Icelandic Literature into Lithuanian
🔹 Miguel Karl Villanueva Svensson (Vilnius University)
Jörundur Hilmarsson’s Contribution to Baltic Studies and Indo-European Linguistics
The event also extended far beyond the conference hall, unfolding into a rich programme of cultural activities. These included the exhibition “Drift Between Shores” by Þorgerður Jörundsdóttir (curated by Ásthildur Jónsdóttir); a discussion panel at the annual Takk, Ísland! event; the Jörundur Hilmarsson memorial exhibition (curated by Snieguolė Misiūnienė and featuring, among other exhibits, items kindly provided by Jörundur's wife, Þuríður Elfa Jónsdóttir, his daughter, Þorgerður Jörundsdóttir, and Ramunė Stirpeikaitė of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs) and an interview on Ryto Allegro (LRT KULTŪRA) with the conference’s special guest, Guðni Th. Jóhannesson, President of Iceland from 2016 to 2024. A unique atmosphere was created by the presence of Jörundur Hilmarsson’s extended family – four generations strong – alongside some of his Lithuanian friends, including Giedrė Kadžiulytė and the Matulis family, as well as students, alumni, colleagues, and friends of the Centre for Scandinavian Studies, which also marked the beginning of its 35th-anniversary celebrations with this conference. The support by our student volunteers Ernesta, Andrej, and Rapolas contributed greatly to its smooth running.
Ghosts were, of course, mentioned as an integral part of conceptualising Iceland, and a touch of magic seemed to accompany the events. Old and new friends reconnected; the President had the opportunity to thank Aurelijus Vijūnas for his assistance in translating Lithuanian documents into Icelandic at the time when they both were students at the University of Iceland; and, on the eve of the conference, a long-lost copy of Jörundur Hilmarsson’s translation of Baltaragis Mill, inscribed to a friend in Lithuania, resurfaced thanks to Miglė Kalinauskaitė and Indrė Makauskaitė. A moving moment came with the appearance of Emanuelis Zingeris, who arrived at the conference shortly before its conclusion and after landing at Vilnius Airport following an exhausting political trip abroad. He came to pay tribute to the family of a man he had known personally and respected deeply. Recalling Lithuania’s struggle for international recognition, Zingeris noted that Jörundur Hilmarsson was far more than an interpreter during his first diplomatic visit to Iceland in 1991, just days after the tragic January events. Characteristically modest about his own contributions, Jörundur rarely spoke of the work he undertook behind the scenes to strengthen support for Lithuania in Iceland. His role in those events was a reminder of the difference that quiet dedication, professionalism, friendship, and conviction can make. In the case of someone as modest as Jörundur, whose contributions often remained in the background, it falls to those who benefit from them today to remember, to research, to tell the story, and to continue nurturing the ties between Lithuania and Iceland that he helped to build.
Photo credits: professional photos by Ugnius Bagdonavičius; conference screen photo: Rasa Baranauskienė, amateur photos by conference participants
Check the comments section for relevant links and infos, including more of the professional photos.
The conference was inaugurated by the Ambassador of Iceland, Mr Harald Aspelund; the Honorary Consuls of Lithuania and Iceland, Ms Inga Minelgaitė and Mr Dalius Radis; the Rector of Vilnius University, Prof. Rimvydas Petrauskas; the Dean of the Faculty of Philology, Prof. Mindaugas Kvietkauskas; and the Director of the Institute of Languages and Cultures of the Baltic, Dr Erika Sausverde. The academic programme brought together papers on a wide range of topics:
🔹 Guðni Thorlacius Jóhannesson (University of Iceland; President of Iceland 2016- 2024)
Morality and Expediency: Icelandic–Lithuanian Relations, 1918–1988
🔹 Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė (Vilnius University)
Lithuanians in Iceland around World War Two
🔹 Rósa Magnúsdóttir (University of Iceland)
From Vilnius to Reykjavík: Writers, Cultural Diplomacy, and the Politics of Exchange in the Cold War
🔹 Erika Sausverde (Vilnius University)
Iceland, M. I. Steblin-Kamensky, and the Formation of Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹 Loreta Vaicekauskienė (Vilnius University)
Comparing the Incomparable: On Language Preservation in Iceland and Lithuania
🔹 Aurelijus Vijūnas (National University of Kaohsiung, Taiwan)
Teaching Lithuanian and Icelandic
🔹 Ugnius Vizgirda Mikučionis (Western Norway University of Applied Sciences)
Vikings Meeting the Curonians in Icelandic Sagas
🔹 Rasa Baranauskienė (Vilnius University)
Translating Icelandic Literature into Lithuanian
🔹 Miguel Karl Villanueva Svensson (Vilnius University)
Jörundur Hilmarsson’s Contribution to Baltic Studies and Indo-European Linguistics
The event also extended far beyond the conference hall, unfolding into a rich programme of cultural activities. These included the exhibition “Drift Between Shores” by Þorgerður Jörundsdóttir (curated by Ásthildur Jónsdóttir); a discussion panel at the annual Takk, Ísland! event; the Jörundur Hilmarsson memorial exhibition (curated by Snieguolė Misiūnienė and featuring, among other exhibits, items kindly provided by Jörundur's wife, Þuríður Elfa Jónsdóttir, his daughter, Þorgerður Jörundsdóttir, and Ramunė Stirpeikaitė of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs) and an interview on Ryto Allegro (LRT KULTŪRA) with the conference’s special guest, Guðni Th. Jóhannesson, President of Iceland from 2016 to 2024. A unique atmosphere was created by the presence of Jörundur Hilmarsson’s extended family – four generations strong – alongside some of his Lithuanian friends, including Giedrė Kadžiulytė and the Matulis family, as well as students, alumni, colleagues, and friends of the Centre for Scandinavian Studies, which also marked the beginning of its 35th-anniversary celebrations with this conference. The support by our student volunteers Ernesta, Andrej, and Rapolas contributed greatly to its smooth running.
Ghosts were, of course, mentioned as an integral part of conceptualising Iceland, and a touch of magic seemed to accompany the events. Old and new friends reconnected; the President had the opportunity to thank Aurelijus Vijūnas for his assistance in translating Lithuanian documents into Icelandic at the time when they both were students at the University of Iceland; and, on the eve of the conference, a long-lost copy of Jörundur Hilmarsson’s translation of Baltaragis Mill, inscribed to a friend in Lithuania, resurfaced thanks to Miglė Kalinauskaitė and Indrė Makauskaitė. A moving moment came with the appearance of Emanuelis Zingeris, who arrived at the conference shortly before its conclusion and after landing at Vilnius Airport following an exhausting political trip abroad. He came to pay tribute to the family of a man he had known personally and respected deeply. Recalling Lithuania’s struggle for international recognition, Zingeris noted that Jörundur Hilmarsson was far more than an interpreter during his first diplomatic visit to Iceland in 1991, just days after the tragic January events. Characteristically modest about his own contributions, Jörundur rarely spoke of the work he undertook behind the scenes to strengthen support for Lithuania in Iceland. His role in those events was a reminder of the difference that quiet dedication, professionalism, friendship, and conviction can make. In the case of someone as modest as Jörundur, whose contributions often remained in the background, it falls to those who benefit from them today to remember, to research, to tell the story, and to continue nurturing the ties between Lithuania and Iceland that he helped to build.
Photo credits: professional photos by Ugnius Bagdonavičius; conference screen photo: Rasa Baranauskienė, amateur photos by conference participants
Check the comments section for relevant links and infos, including more of the professional photos.
38
Warm greetings from NORDAND17 – the Conference on the Languages of the Nordic Countries as a Second Language, held in Bergen, Norway, on June 10–12.
Our Norwegian lecturer Ida-Sofie Barkerud presented her research titled “Undervisningspraksis om norsk skriftspråksvariasjon ved universiteter utafor Norge.”
We also had the pleasure of meeting our former student Prieglius Žuklys‑Rogoża, who presented his work on “International researchers in Norway: intersections between second languages and professional identity.”
Lecturer Agnė Petrauskaitė is currently involved in two Nordplus projects, both of which were featured at the conference:
Norske Språkmønstre (led by Språkenes Hus in Riga)
New Methods and Pedagogies in Teaching Scandinavian Languages (led by the University of Tartu)
Our Norwegian lecturer Ida-Sofie Barkerud presented her research titled “Undervisningspraksis om norsk skriftspråksvariasjon ved universiteter utafor Norge.”
We also had the pleasure of meeting our former student Prieglius Žuklys‑Rogoża, who presented his work on “International researchers in Norway: intersections between second languages and professional identity.”
Lecturer Agnė Petrauskaitė is currently involved in two Nordplus projects, both of which were featured at the conference:
Norske Språkmønstre (led by Språkenes Hus in Riga)
New Methods and Pedagogies in Teaching Scandinavian Languages (led by the University of Tartu)
32
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.A couple of intensive and highly productive days with colleagues from Odense, Oslo, London, Strasbourg, Basel, Poznań, and Florence, continuing our work on the concept for a new MA programme in Transnational Scandinavian Studies. If successful, the programme would bring students from all over the world to Vilnius for a semester.
Whatever the future brings, this engaged, professional, and collaborative effort to develop the best possible concept and framework has been both enriching and energising.
Our guests also seemed to enjoy the out-of-classroom assignments designed to help them experience the city while exploring the benefits of experiential learning.
Whatever the future brings, this engaged, professional, and collaborative effort to develop the best possible concept and framework has been both enriching and energising.
Our guests also seemed to enjoy the out-of-classroom assignments designed to help them experience the city while exploring the benefits of experiential learning.
27
Galvojame, kodėl vis iš islandų išgirstame apie mūsų rengiamą konferenciją, pasirodo, paskelbta jų pagrindiniame dienraštyje.
21
Visi žinome, kad Islandija pirmoji pripažino Lietuvą. Bet ar žinome, ką apie Lietuvą galvojo Islandijos politikai Šaltojo karo metu? Kad tuo metu būta akademinių ir kultūrinių kontaktų, taip pat nutylėtų abi šalis istoriškai jungusių dalykų?
Kaip prasidėjo islandistikos studijos Vilniaus universitete, kaip verčiamos islandiškos knygos, ką islandų sagos pasakoja apie baltų gentis, kaip pasaulyje dėstomos islandų ir lietuvių kalbos, kuo skiriasi Lietuvos ir Islandijos kalbų politikos?
Visa tai ir daugiau – rytoj prasidedančioje konferencijoje ir kultūrinėje programoje „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, dedikuotoje lingvistui, Kazio Borutos ,,Baltaragio malūno“ vertėjui į islandų kalbą (Myllan á Barði, 1976 ), pirmajam Lietuvos garbės konsului Islandijoje Jörundurui G. Hilmarssonui atminti. Programa prie komentarų.
Maloniai kviečiame! Registracija nebūtina, tačiau vietų skaičius ribotas.
Skelbime panaudota Rasos Baranauskienės nuotrauka
Kaip prasidėjo islandistikos studijos Vilniaus universitete, kaip verčiamos islandiškos knygos, ką islandų sagos pasakoja apie baltų gentis, kaip pasaulyje dėstomos islandų ir lietuvių kalbos, kuo skiriasi Lietuvos ir Islandijos kalbų politikos?
Visa tai ir daugiau – rytoj prasidedančioje konferencijoje ir kultūrinėje programoje „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, dedikuotoje lingvistui, Kazio Borutos ,,Baltaragio malūno“ vertėjui į islandų kalbą (Myllan á Barði, 1976 ), pirmajam Lietuvos garbės konsului Islandijoje Jörundurui G. Hilmarssonui atminti. Programa prie komentarų.
Maloniai kviečiame! Registracija nebūtina, tačiau vietų skaičius ribotas.
Skelbime panaudota Rasos Baranauskienės nuotrauka
26
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo."Mane sužavėjo kartotekos. Labai nustebino faktas, kad žodžiai (ir jų reikšmės) surašytos būdavo ant popieriukų (ranka). Ir kad jų dabar yra saugoma apie 5 mln."
"Buvo įdomu sužinoti [...], kad buvo ir melagių, davusių netikrus žodžius norint pasipelnyti"
"Kartoteka labai įspūdinga ir netikėta. Nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs"
"Smagiausias dalykas buvo išgirsti apie išgalvotus žodžius, kuriuos žodynui siuntė tarpukariu"
"Norėčiau būti tas asmuo, kuris važiuodavo į ekspedicijas ir kalbėdavo su žmonėmis"
"Labai patiko interaktyvūs žaidimai"
"Buvau labai maloniai nustebinta tarmių karaoke, norėčiau patirtį kartoti"
Visa tai - mūsų studentų įspūdžiai iš Lietuvių kalbos instituto kalbos muziejaus Lituanistikos židinys. Apsilankėme paskutinės šio semestro kalbotyros paskaitos, skirtos kritinei leksikografijai, proga. Dėstytoja - Loreta Vaicekauskienė
"Buvo įdomu sužinoti [...], kad buvo ir melagių, davusių netikrus žodžius norint pasipelnyti"
"Kartoteka labai įspūdinga ir netikėta. Nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs"
"Smagiausias dalykas buvo išgirsti apie išgalvotus žodžius, kuriuos žodynui siuntė tarpukariu"
"Norėčiau būti tas asmuo, kuris važiuodavo į ekspedicijas ir kalbėdavo su žmonėmis"
"Labai patiko interaktyvūs žaidimai"
"Buvau labai maloniai nustebinta tarmių karaoke, norėčiau patirtį kartoti"
Visa tai - mūsų studentų įspūdžiai iš Lietuvių kalbos instituto kalbos muziejaus Lituanistikos židinys. Apsilankėme paskutinės šio semestro kalbotyros paskaitos, skirtos kritinei leksikografijai, proga. Dėstytoja - Loreta Vaicekauskienė
6
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Antrus metus iš eilės mūsų centro norvegistai tyrinėjo, kaip Norvegijos nacionalinė diena švenčiama Norvegijoje. Pernai sostinėje Osle, šiemet – istorinėje sostinėje Bergene. Įspūdžių per akis! Tautinių kostiumų įvairovė, triukšmingi lankininkų būriai, ledai, lietus ir saulė, ir dar tie nuo grandinės nutrūkę norvegų abiturientai... Po šventinio gegužės 17 d. sekmadienio pirmadienį apsilankėme Bergen Katedralskole, kur mūsų centre apie 2004 m. lektoriavusi Ragnhild Hagen Ystad supažindino su Torborg Nedreaas kūryba, o istorijos mokytojas pakvietė į unikalią senų, labai senų knygų, biblioteką, kur atvertęs vieną jų bakstelėjo į data – 1492 m.! Vėliau Ragnhild pakvietė studentus į literatūrinę ekskursiją per miestą, kurios metu apsilankėme ir Raupsų muziejuje. Ar žinojote, kad ši liga dar vadinama Hanseno liga, norvegų gydytojo, nustačiusio ligos sukėlėją, garbei? Antradienį Bergeno universitete iš lektorės Else Berit Molde gavome trumpą įvadą į nynošką, regione paplitusią norvegų rašytinę kalbą. Dabar bus lengviau skaityti Fosse!
23
greetings from the faculty, students and fans of Skandinavistikos centras at AABS conference at the Uni of Illinois. Best luck to James and Cilė who will be presenting their research at a poster session on Saturday!
32
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.🎶⚔️ Have you ever heard the sounds of Beowulf's fight with the dragon? 🎶⚔️
Last week, students of the Beowulf reading course visited St Johns’ Church for a special session with university organists Dr. Vidas Pinkevičius and Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, who introduced them to the extraordinary range of the organ through improvisation and musical storytelling.
From the imagined final breath of Beowulf's dragon 🐉 to excerpts from Star Wars, Grieg's musical world of trolls, and Sibelius's Finlandia, students discovered how sound can deepen our understanding of literature and myth ✨
Last week, students of the Beowulf reading course visited St Johns’ Church for a special session with university organists Dr. Vidas Pinkevičius and Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, who introduced them to the extraordinary range of the organ through improvisation and musical storytelling.
From the imagined final breath of Beowulf's dragon 🐉 to excerpts from Star Wars, Grieg's musical world of trolls, and Sibelius's Finlandia, students discovered how sound can deepen our understanding of literature and myth ✨
15
🎓 Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro programos gynimai šiemet vyks birželio 2 dieną.
Diskusijos suksis apie:
💙 samių šeimyninį identitetą
🪓 gramatinius pseudolūžius lietuvių ir norvegų kalbose (pvz., kai sako "Ką norėčiau pamatyti, tai Oslą", tai tokia gramatinė konstrukcija vadinama pseudolūžiu)
🫵 kreipimosi (pragmatinį) sudėtingumą – kaip kreipiamasi nesikreipiant, ir ką reiškia įvairūs (ne)kreipiniai.
Visi labai laukiami!
Programa čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/MA_Defense_program_2026.pdf
Diskusijos suksis apie:
💙 samių šeimyninį identitetą
🪓 gramatinius pseudolūžius lietuvių ir norvegų kalbose (pvz., kai sako "Ką norėčiau pamatyti, tai Oslą", tai tokia gramatinė konstrukcija vadinama pseudolūžiu)
🫵 kreipimosi (pragmatinį) sudėtingumą – kaip kreipiamasi nesikreipiant, ir ką reiškia įvairūs (ne)kreipiniai.
Visi labai laukiami!
Programa čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/MA_Defense_program_2026.pdf
8
🎓 Nuo švietimo sistemų iki Lokio ir chaoso teorijos: Skandinavistikos centro bakalauro darbų gynimas vyks birželio 3-4 dienomis. Ateikite pasiklausyti, bus labai daug įdomių tyrimų!
Programą rasite čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/Defense_program_Scandinavian_Studies_20261_copy.docx
Programą rasite čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/Defense_program_Scandinavian_Studies_20261_copy.docx
16
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Ne tik apie Ibseną: paskaita, virtusi diskusija apie laisvę, pasirinkimus ir šiandieną
Gegužės 14 d. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje svečiavosi mūsų lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri daugiau nei 120 gimnazistų pakvietė į intriguojančią kelionę po Henriko Ibseno dramų pasaulį.
Mokiniai ne tik sužinojo apie garsųjį norvegų dramaturgą, jo muziejų Osle ar Pero Giunto festivalį Norvegijoje, bet ir išgirdo faktą, kuris nustebino daugelį: legendinio bitlo Johno Lennono įvaizdį įkvėpė pats H. Ibsenas!
Antroje paskaitos dalyje laukė tikras literatūrinis veiksmas – „Lėlių namai“ interpretacijos, spektaklių ištraukos, diskusijos apie Norą ir jos pasirinkimus šiandienos pasaulyje… O drąsiausieji net patys skaitė pjesę vaidmenimis!
Smagu matyti, kai klasikinė literatūra tampa gyva, aktuali ir įkvepianti. Galbūt kažkam ši paskaita tapo pirmu žingsniu link Norvegijos kultūros studijų ar studijų Vilniaus universitetas / Vilnius University?
Gegužės 14 d. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje svečiavosi mūsų lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri daugiau nei 120 gimnazistų pakvietė į intriguojančią kelionę po Henriko Ibseno dramų pasaulį.
Mokiniai ne tik sužinojo apie garsųjį norvegų dramaturgą, jo muziejų Osle ar Pero Giunto festivalį Norvegijoje, bet ir išgirdo faktą, kuris nustebino daugelį: legendinio bitlo Johno Lennono įvaizdį įkvėpė pats H. Ibsenas!
Antroje paskaitos dalyje laukė tikras literatūrinis veiksmas – „Lėlių namai“ interpretacijos, spektaklių ištraukos, diskusijos apie Norą ir jos pasirinkimus šiandienos pasaulyje… O drąsiausieji net patys skaitė pjesę vaidmenimis!
Smagu matyti, kai klasikinė literatūra tampa gyva, aktuali ir įkvepianti. Galbūt kažkam ši paskaita tapo pirmu žingsniu link Norvegijos kultūros studijų ar studijų Vilniaus universitetas / Vilnius University?
23
Nuotraukos iš VU Filologijos fakultetas įrašo.Labai sveikiname ir džiaugiamės mūsų Karin! ❤️
25
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia į pokalbį apie išties puikią knygą, kurią iš islandų kalbos vertė mūsų dėstytoja Rasa Baranauskienė. Ten pat vyks ir Rasos parengta fotografijų paroda.
21
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.🌸 Ar žinojote, kad sakurų žydėjimo šventė Japonijoje švenčiama jau daugiau kaip tūkstantį metų? 🌸
Ši pavasario tradicija, vadinama hanami, žydinčių vyšnių grožį susieja su gilesne estetine bei filosofine laikysena – japoniškai vadinama mono no aware, jautrumu laikinumui. Budizmo samprata apie nuolatinę pasaulio kaitą čia susipina su rafinuota imperatoriškųjų rūmų estetika ir wabi-sabi – gebėjimu įžvelgti grožį tame, kas trapu, netobula ir laikina.
Labai džiaugiamės, kad šių metų Sakurų žydėjimo šventėje VU Botanikos sode Vingyje dalyvavo ir mūsų studentės Urtė Sabeckytė ir Eimė Zeigytė iš Herbal Gardens / Žolelių sodų kurso apie viduramžių botanikos tekstus. Jos pristatė stendinį pranešimą apie sakurų istoriją, simboliką ir reikšmę Japonijos kultūroje, literatūroje bei mene, o vėliau susirinkusiems skaitė savo kolegės Teresės Zaleskytės verstus haiku apie vyšnių ir sodų grožį.
Dėkojame studentėms už labai jautrų, kūrybišką ir prasmingą pristatymą, taip pat visiems, kas stabtelėjo pasiklausyti, pabūti ir kartu patirti šį trumpą, bet ypatingą žydėjimo laiką 🌸🌿
Ši pavasario tradicija, vadinama hanami, žydinčių vyšnių grožį susieja su gilesne estetine bei filosofine laikysena – japoniškai vadinama mono no aware, jautrumu laikinumui. Budizmo samprata apie nuolatinę pasaulio kaitą čia susipina su rafinuota imperatoriškųjų rūmų estetika ir wabi-sabi – gebėjimu įžvelgti grožį tame, kas trapu, netobula ir laikina.
Labai džiaugiamės, kad šių metų Sakurų žydėjimo šventėje VU Botanikos sode Vingyje dalyvavo ir mūsų studentės Urtė Sabeckytė ir Eimė Zeigytė iš Herbal Gardens / Žolelių sodų kurso apie viduramžių botanikos tekstus. Jos pristatė stendinį pranešimą apie sakurų istoriją, simboliką ir reikšmę Japonijos kultūroje, literatūroje bei mene, o vėliau susirinkusiems skaitė savo kolegės Teresės Zaleskytės verstus haiku apie vyšnių ir sodų grožį.
Dėkojame studentėms už labai jautrų, kūrybišką ir prasmingą pristatymą, taip pat visiems, kas stabtelėjo pasiklausyti, pabūti ir kartu patirti šį trumpą, bet ypatingą žydėjimo laiką 🌸🌿
6
~ Jim Degrenius seminar + Valborg ~
On Thursday, 30th April, we will have two interesting and musical events, and of course everybody is invited.
First, at 13:00, aud. 314 AB, our former Swedish lecurer Jim Degrenius will present his doctoral research. The title of his thesis is Linguistic Features, Attitudes, and Persona in Contemporary Swedish Rap Lyrics. The lecture will be in Swedish, but there will be interpreting to Lithuanian too.
After that, around 14:30, we will all go to Daukantas yard and sing Valborg songs and celebrate with some snacks.
You will find Jim Degrenius' seminar summary in the comments.
Photo taken from Linnaeus University website (https://lnu.diva-portal.org/smash/record.jsf?pid=diva2%3A2029745&dswid=-5909)
On Thursday, 30th April, we will have two interesting and musical events, and of course everybody is invited.
First, at 13:00, aud. 314 AB, our former Swedish lecurer Jim Degrenius will present his doctoral research. The title of his thesis is Linguistic Features, Attitudes, and Persona in Contemporary Swedish Rap Lyrics. The lecture will be in Swedish, but there will be interpreting to Lithuanian too.
After that, around 14:30, we will all go to Daukantas yard and sing Valborg songs and celebrate with some snacks.
You will find Jim Degrenius' seminar summary in the comments.
Photo taken from Linnaeus University website (https://lnu.diva-portal.org/smash/record.jsf?pid=diva2%3A2029745&dswid=-5909)
17
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Balandžio 17 d. Skandinavistikos centre vyko įkvepiantis Filologijos fakulteto ir kalbų mokyklos „Šiaurės kryptimi“ renginys „Šiaurės kalbos kintančiame pasaulyje: nuo vertimo žodžiu iki dirbtinio intelekto įrankių“.
Jaukioje aplinkoje, su kava ir sausainiais ☕🍪, studentai bei dėstytojai:
🔹 susipažino su jau dešimtmetį veikiančia Šiaurės šalių kalbų mokykla ir jos taikomomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis
🔹 išgirdo apie juslių svarbą mokantis užsienio kalbų
🔹 sužinojo apie vertėjo žodžiu darbo teisme subtilybes, iššūkius ir atsakomybę – kai kartais vienas žodis gali nulemti žmogaus likimą
Seminaro pranešimai:
▪️ „Kokie išmanūs kalbų įrankiai ir aplinkos gali padėti mokantis skandinavų kalbų?“
Pranešėja – Aurelija Kairytė
▪️ „Multisensorinis skandinavų kalbų gramatikos mokymas“
Pranešėjas – Snorre Karkkonen Svensson
▪️ „Kai prasmė slysta: idiomos, potekstės ir vertėjo žodžiu atsakomybė“
Pranešėja – Beata Beliak
Ačiū visiems dalyvavusiems ir kūrusiems šią prasmingą diskusiją!
Šiaurės kryptimi kalbų mokykla ir vertimai
Jaukioje aplinkoje, su kava ir sausainiais ☕🍪, studentai bei dėstytojai:
🔹 susipažino su jau dešimtmetį veikiančia Šiaurės šalių kalbų mokykla ir jos taikomomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis
🔹 išgirdo apie juslių svarbą mokantis užsienio kalbų
🔹 sužinojo apie vertėjo žodžiu darbo teisme subtilybes, iššūkius ir atsakomybę – kai kartais vienas žodis gali nulemti žmogaus likimą
Seminaro pranešimai:
▪️ „Kokie išmanūs kalbų įrankiai ir aplinkos gali padėti mokantis skandinavų kalbų?“
Pranešėja – Aurelija Kairytė
▪️ „Multisensorinis skandinavų kalbų gramatikos mokymas“
Pranešėjas – Snorre Karkkonen Svensson
▪️ „Kai prasmė slysta: idiomos, potekstės ir vertėjo žodžiu atsakomybė“
Pranešėja – Beata Beliak
Ačiū visiems dalyvavusiems ir kūrusiems šią prasmingą diskusiją!
Šiaurės kryptimi kalbų mokykla ir vertimai
21
Mūsų BA absolventės, dabar studijuojančios MA Intermedialios literatūros magistrantūroje, Auritos Petrulytės paskaita apie Karen Blixen Mažvydo bibliotekoje - ,,Danijos metų" kontekste. Daugiau info prie komentarų
12
Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.).
Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras)
Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.
Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.
Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras)
Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.
Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.
16
Su MA programos "Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros" tyrinėjome, kaip mokykloje atsiskleidžia vaiko perspektyva. Be kita ko - ir daugiakalbių ar nacionalinę kalbą besimokančių vaikų. Štai atmintinė mokytojams, parengta studentės Jovitos Popovaitės.
5 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Iki vasaros pabaigos bus galima aplankyti šią labai subtilią ir įvairią (piešiniai, nuotraukos, skulptūra, multimodalios instaliacijos) islandų menininkės Þorgerður Jörundsdóttir parodą Islandijos konsulate Pylimo g. Norėdami apsilankyti, susisiekite s.cons.vln@gmail.com, +370 699 31290.
9 Likes
Sveikiname šios puikios tarpkultūrinės monografijos autores! Ir ypač Ieva Bisigirskaite, kurios dėka MA programos "Šiaurės ir Baltijos jūros kalbos ir kultūros" lyties studijų kursai tapo tokie populiarūs!
11 Likes
Svarstote apie Skandinavistikos studijas? Julija irgi svarstė. O pasirinkusi nenusivylė! Daugiau apie nuo rudens jau antrakursės studentės patyrimus skaitykite smagiame interviu (nuoroda komentare).
9 Likes
Minntust Jörundar G. Hilmarssonar með ráðstefnu í Litáen
Islandijos universitetas parašė apie mūsų praėjusią konferenciją.
18 Likes
1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėjo formuotis nauji tarptautiniai ryšiai ne tik tarp politikų ar diplomatų, bet ir įvairių sričių žmonių – akademikų, kultūros veikėjų, visuomenininkų bei menininkų. Atsiveriant sienoms ir atkuriant ryšius su Europa, kultūriniai mainai tapo viena svarbiausių dialogo ir tarpusavio pažinimo formų. Menininkai buvo tarp pirmųjų, kurie ėmėsi kurti bendrus projektus, megzti profesinius ir asmeninius ryšius bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.
Vienu ryškiausių tokių bendradarbiavimo pavyzdžių tapo 1991 m. Danijos menininkų vizitas Vilniuje ir tais pačiais metais Kopenhagos galerijoje „Den Frie Udstilling“ surengta bendra Danijos ir Baltijos šalių menininkų paroda „Mano laikas kaip pilotas“ („Min tid som pilot“). Ši iniciatyva atspindėjo to meto atvirumo, solidarumo ir bendrystės dvasią, o kartu tapo paskata tolesniems meniniams ir kultūriniams ryšiams tarp Lietuvos ir Danijos.
Praėjus 35 metams, diskusijoje bus prisiminta šios pionieriškos iniciatyvos istorija, aptarta jos reikšmė vėlesniam kultūriniam bendradarbiavimui bei svarstoma, ko šiandien, naujo geopolitinio neapibrėžtumo laikais, galime pasimokyti iš kultūrinių mainų ir tarptautinio solidarumo patirčių.
Diskusijoje dalyvaus:
Peteris Stuhras, danų menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos organizatorius;
Jonas Gasiūnas, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Vygantas Paukštė, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Šarūnas Pilka, buvęs Vilniaus galerijos „Arka“ galerininkas;
Mindaugas Šnipas, skulptorius, Vilniaus dailės akademijos docentas.
Diskusiją moderuos Kristianas Handbergas, menotyrininkas iš Kopenhagos universiteto. 3 Likes
Vienu ryškiausių tokių bendradarbiavimo pavyzdžių tapo 1991 m. Danijos menininkų vizitas Vilniuje ir tais pačiais metais Kopenhagos galerijoje „Den Frie Udstilling“ surengta bendra Danijos ir Baltijos šalių menininkų paroda „Mano laikas kaip pilotas“ („Min tid som pilot“). Ši iniciatyva atspindėjo to meto atvirumo, solidarumo ir bendrystės dvasią, o kartu tapo paskata tolesniems meniniams ir kultūriniams ryšiams tarp Lietuvos ir Danijos.
Praėjus 35 metams, diskusijoje bus prisiminta šios pionieriškos iniciatyvos istorija, aptarta jos reikšmė vėlesniam kultūriniam bendradarbiavimui bei svarstoma, ko šiandien, naujo geopolitinio neapibrėžtumo laikais, galime pasimokyti iš kultūrinių mainų ir tarptautinio solidarumo patirčių.
Diskusijoje dalyvaus:
Peteris Stuhras, danų menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos organizatorius;
Jonas Gasiūnas, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Vygantas Paukštė, lietuvių menininkas ir 1991 m. Danijos ir Baltijos šalių parodos dalyvis;
Šarūnas Pilka, buvęs Vilniaus galerijos „Arka“ galerininkas;
Mindaugas Šnipas, skulptorius, Vilniaus dailės akademijos docentas.
Diskusiją moderuos Kristianas Handbergas, menotyrininkas iš Kopenhagos universiteto. 3 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Islandija ir Lietuva | Iceland – Lithuania It is not often that an academic conference inspires such a degree of emotional engagement without losing any of its scholarly significance. Yet this is precisely what happened at the conference HIDDEN BRIDGES, REDISCOVERED PATHS: ICELAND – LITHUANIA THROUGH TIME dedicated to the memory of Jörundur Hilmarsson (1946-1992), who for many years played a pivotal role in bringing Iceland and Lithuania closer together through his research, literary translations, contributions to political relations and personal friendships.
The conference was inaugurated by the Ambassador of Iceland, Mr Harald Aspelund; the Honorary Consuls of Lithuania and Iceland, Ms Inga Minelgaitė and Mr Dalius Radis; the Rector of Vilnius University, Prof. Rimvydas Petrauskas; the Dean of the Faculty of Philology, Prof. Mindaugas Kvietkauskas; and the Director of the Institute of Languages and Cultures of the Baltic, Dr Erika Sausverde. The academic programme brought together papers on a wide range of topics:
🔹 Guðni Thorlacius Jóhannesson (University of Iceland; President of Iceland 2016- 2024)
Morality and Expediency: Icelandic–Lithuanian Relations, 1918–1988
🔹 Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė (Vilnius University)
Lithuanians in Iceland around World War Two
🔹 Rósa Magnúsdóttir (University of Iceland)
From Vilnius to Reykjavík: Writers, Cultural Diplomacy, and the Politics of Exchange in the Cold War
🔹 Erika Sausverde (Vilnius University)
Iceland, M. I. Steblin-Kamensky, and the Formation of Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹 Loreta Vaicekauskienė (Vilnius University)
Comparing the Incomparable: On Language Preservation in Iceland and Lithuania
🔹 Aurelijus Vijūnas (National University of Kaohsiung, Taiwan)
Teaching Lithuanian and Icelandic
🔹 Ugnius Vizgirda Mikučionis (Western Norway University of Applied Sciences)
Vikings Meeting the Curonians in Icelandic Sagas
🔹 Rasa Baranauskienė (Vilnius University)
Translating Icelandic Literature into Lithuanian
🔹 Miguel Karl Villanueva Svensson (Vilnius University)
Jörundur Hilmarsson’s Contribution to Baltic Studies and Indo-European Linguistics
The event also extended far beyond the conference hall, unfolding into a rich programme of cultural activities. These included the exhibition “Drift Between Shores” by Þorgerður Jörundsdóttir (curated by Ásthildur Jónsdóttir); a discussion panel at the annual Takk, Ísland! event; the Jörundur Hilmarsson memorial exhibition (curated by Snieguolė Misiūnienė and featuring, among other exhibits, items kindly provided by Jörundur's wife, Þuríður Elfa Jónsdóttir, his daughter, Þorgerður Jörundsdóttir, and Ramunė Stirpeikaitė of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs) and an interview on Ryto Allegro (LRT KULTŪRA) with the conference’s special guest, Guðni Th. Jóhannesson, President of Iceland from 2016 to 2024. A unique atmosphere was created by the presence of Jörundur Hilmarsson’s extended family – four generations strong – alongside some of his Lithuanian friends, including Giedrė Kadžiulytė and the Matulis family, as well as students, alumni, colleagues, and friends of the Centre for Scandinavian Studies, which also marked the beginning of its 35th-anniversary celebrations with this conference. The support by our student volunteers Ernesta, Andrej, and Rapolas contributed greatly to its smooth running.
Ghosts were, of course, mentioned as an integral part of conceptualising Iceland, and a touch of magic seemed to accompany the events. Old and new friends reconnected; the President had the opportunity to thank Aurelijus Vijūnas for his assistance in translating Lithuanian documents into Icelandic at the time when they both were students at the University of Iceland; and, on the eve of the conference, a long-lost copy of Jörundur Hilmarsson’s translation of Baltaragis Mill, inscribed to a friend in Lithuania, resurfaced thanks to Miglė Kalinauskaitė and Indrė Makauskaitė. A moving moment came with the appearance of Emanuelis Zingeris, who arrived at the conference shortly before its conclusion and after landing at Vilnius Airport following an exhausting political trip abroad. He came to pay tribute to the family of a man he had known personally and respected deeply. Recalling Lithuania’s struggle for international recognition, Zingeris noted that Jörundur Hilmarsson was far more than an interpreter during his first diplomatic visit to Iceland in 1991, just days after the tragic January events. Characteristically modest about his own contributions, Jörundur rarely spoke of the work he undertook behind the scenes to strengthen support for Lithuania in Iceland. His role in those events was a reminder of the difference that quiet dedication, professionalism, friendship, and conviction can make. In the case of someone as modest as Jörundur, whose contributions often remained in the background, it falls to those who benefit from them today to remember, to research, to tell the story, and to continue nurturing the ties between Lithuania and Iceland that he helped to build.
Photo credits: professional photos by Ugnius Bagdonavičius; conference screen photo: Rasa Baranauskienė, amateur photos by conference participants
Check the comments section for relevant links and infos, including more of the professional photos. 38 Likes
The conference was inaugurated by the Ambassador of Iceland, Mr Harald Aspelund; the Honorary Consuls of Lithuania and Iceland, Ms Inga Minelgaitė and Mr Dalius Radis; the Rector of Vilnius University, Prof. Rimvydas Petrauskas; the Dean of the Faculty of Philology, Prof. Mindaugas Kvietkauskas; and the Director of the Institute of Languages and Cultures of the Baltic, Dr Erika Sausverde. The academic programme brought together papers on a wide range of topics:
🔹 Guðni Thorlacius Jóhannesson (University of Iceland; President of Iceland 2016- 2024)
Morality and Expediency: Icelandic–Lithuanian Relations, 1918–1988
🔹 Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė (Vilnius University)
Lithuanians in Iceland around World War Two
🔹 Rósa Magnúsdóttir (University of Iceland)
From Vilnius to Reykjavík: Writers, Cultural Diplomacy, and the Politics of Exchange in the Cold War
🔹 Erika Sausverde (Vilnius University)
Iceland, M. I. Steblin-Kamensky, and the Formation of Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹 Loreta Vaicekauskienė (Vilnius University)
Comparing the Incomparable: On Language Preservation in Iceland and Lithuania
🔹 Aurelijus Vijūnas (National University of Kaohsiung, Taiwan)
Teaching Lithuanian and Icelandic
🔹 Ugnius Vizgirda Mikučionis (Western Norway University of Applied Sciences)
Vikings Meeting the Curonians in Icelandic Sagas
🔹 Rasa Baranauskienė (Vilnius University)
Translating Icelandic Literature into Lithuanian
🔹 Miguel Karl Villanueva Svensson (Vilnius University)
Jörundur Hilmarsson’s Contribution to Baltic Studies and Indo-European Linguistics
The event also extended far beyond the conference hall, unfolding into a rich programme of cultural activities. These included the exhibition “Drift Between Shores” by Þorgerður Jörundsdóttir (curated by Ásthildur Jónsdóttir); a discussion panel at the annual Takk, Ísland! event; the Jörundur Hilmarsson memorial exhibition (curated by Snieguolė Misiūnienė and featuring, among other exhibits, items kindly provided by Jörundur's wife, Þuríður Elfa Jónsdóttir, his daughter, Þorgerður Jörundsdóttir, and Ramunė Stirpeikaitė of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs) and an interview on Ryto Allegro (LRT KULTŪRA) with the conference’s special guest, Guðni Th. Jóhannesson, President of Iceland from 2016 to 2024. A unique atmosphere was created by the presence of Jörundur Hilmarsson’s extended family – four generations strong – alongside some of his Lithuanian friends, including Giedrė Kadžiulytė and the Matulis family, as well as students, alumni, colleagues, and friends of the Centre for Scandinavian Studies, which also marked the beginning of its 35th-anniversary celebrations with this conference. The support by our student volunteers Ernesta, Andrej, and Rapolas contributed greatly to its smooth running.
Ghosts were, of course, mentioned as an integral part of conceptualising Iceland, and a touch of magic seemed to accompany the events. Old and new friends reconnected; the President had the opportunity to thank Aurelijus Vijūnas for his assistance in translating Lithuanian documents into Icelandic at the time when they both were students at the University of Iceland; and, on the eve of the conference, a long-lost copy of Jörundur Hilmarsson’s translation of Baltaragis Mill, inscribed to a friend in Lithuania, resurfaced thanks to Miglė Kalinauskaitė and Indrė Makauskaitė. A moving moment came with the appearance of Emanuelis Zingeris, who arrived at the conference shortly before its conclusion and after landing at Vilnius Airport following an exhausting political trip abroad. He came to pay tribute to the family of a man he had known personally and respected deeply. Recalling Lithuania’s struggle for international recognition, Zingeris noted that Jörundur Hilmarsson was far more than an interpreter during his first diplomatic visit to Iceland in 1991, just days after the tragic January events. Characteristically modest about his own contributions, Jörundur rarely spoke of the work he undertook behind the scenes to strengthen support for Lithuania in Iceland. His role in those events was a reminder of the difference that quiet dedication, professionalism, friendship, and conviction can make. In the case of someone as modest as Jörundur, whose contributions often remained in the background, it falls to those who benefit from them today to remember, to research, to tell the story, and to continue nurturing the ties between Lithuania and Iceland that he helped to build.
Photo credits: professional photos by Ugnius Bagdonavičius; conference screen photo: Rasa Baranauskienė, amateur photos by conference participants
Check the comments section for relevant links and infos, including more of the professional photos. 38 Likes
Warm greetings from NORDAND17 – the Conference on the Languages of the Nordic Countries as a Second Language, held in Bergen, Norway, on June 10–12.
Our Norwegian lecturer Ida-Sofie Barkerud presented her research titled “Undervisningspraksis om norsk skriftspråksvariasjon ved universiteter utafor Norge.”
We also had the pleasure of meeting our former student Prieglius Žuklys‑Rogoża, who presented his work on “International researchers in Norway: intersections between second languages and professional identity.”
Lecturer Agnė Petrauskaitė is currently involved in two Nordplus projects, both of which were featured at the conference:
Norske Språkmønstre (led by Språkenes Hus in Riga)
New Methods and Pedagogies in Teaching Scandinavian Languages (led by the University of Tartu) 32 Likes
Our Norwegian lecturer Ida-Sofie Barkerud presented her research titled “Undervisningspraksis om norsk skriftspråksvariasjon ved universiteter utafor Norge.”
We also had the pleasure of meeting our former student Prieglius Žuklys‑Rogoża, who presented his work on “International researchers in Norway: intersections between second languages and professional identity.”
Lecturer Agnė Petrauskaitė is currently involved in two Nordplus projects, both of which were featured at the conference:
Norske Språkmønstre (led by Språkenes Hus in Riga)
New Methods and Pedagogies in Teaching Scandinavian Languages (led by the University of Tartu) 32 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
A couple of intensive and highly productive days with colleagues from Odense, Oslo, London, Strasbourg, Basel, Poznań, and Florence, continuing our work on the concept for a new MA programme in Transnational Scandinavian Studies. If successful, the programme would bring students from all over the world to Vilnius for a semester.
Whatever the future brings, this engaged, professional, and collaborative effort to develop the best possible concept and framework has been both enriching and energising.
Our guests also seemed to enjoy the out-of-classroom assignments designed to help them experience the city while exploring the benefits of experiential learning. 27 Likes
Whatever the future brings, this engaged, professional, and collaborative effort to develop the best possible concept and framework has been both enriching and energising.
Our guests also seemed to enjoy the out-of-classroom assignments designed to help them experience the city while exploring the benefits of experiential learning. 27 Likes
Galvojame, kodėl vis iš islandų išgirstame apie mūsų rengiamą konferenciją, pasirodo, paskelbta jų pagrindiniame dienraštyje.
21 Likes
Visi žinome, kad Islandija pirmoji pripažino Lietuvą. Bet ar žinome, ką apie Lietuvą galvojo Islandijos politikai Šaltojo karo metu? Kad tuo metu būta akademinių ir kultūrinių kontaktų, taip pat nutylėtų abi šalis istoriškai jungusių dalykų?
Kaip prasidėjo islandistikos studijos Vilniaus universitete, kaip verčiamos islandiškos knygos, ką islandų sagos pasakoja apie baltų gentis, kaip pasaulyje dėstomos islandų ir lietuvių kalbos, kuo skiriasi Lietuvos ir Islandijos kalbų politikos?
Visa tai ir daugiau – rytoj prasidedančioje konferencijoje ir kultūrinėje programoje „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, dedikuotoje lingvistui, Kazio Borutos ,,Baltaragio malūno“ vertėjui į islandų kalbą (Myllan á Barði, 1976 ), pirmajam Lietuvos garbės konsului Islandijoje Jörundurui G. Hilmarssonui atminti. Programa prie komentarų.
Maloniai kviečiame! Registracija nebūtina, tačiau vietų skaičius ribotas.
Skelbime panaudota Rasos Baranauskienės nuotrauka 26 Likes
Kaip prasidėjo islandistikos studijos Vilniaus universitete, kaip verčiamos islandiškos knygos, ką islandų sagos pasakoja apie baltų gentis, kaip pasaulyje dėstomos islandų ir lietuvių kalbos, kuo skiriasi Lietuvos ir Islandijos kalbų politikos?
Visa tai ir daugiau – rytoj prasidedančioje konferencijoje ir kultūrinėje programoje „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, dedikuotoje lingvistui, Kazio Borutos ,,Baltaragio malūno“ vertėjui į islandų kalbą (Myllan á Barði, 1976 ), pirmajam Lietuvos garbės konsului Islandijoje Jörundurui G. Hilmarssonui atminti. Programa prie komentarų.
Maloniai kviečiame! Registracija nebūtina, tačiau vietų skaičius ribotas.
Skelbime panaudota Rasos Baranauskienės nuotrauka 26 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
"Mane sužavėjo kartotekos. Labai nustebino faktas, kad žodžiai (ir jų reikšmės) surašytos būdavo ant popieriukų (ranka). Ir kad jų dabar yra saugoma apie 5 mln."
"Buvo įdomu sužinoti [...], kad buvo ir melagių, davusių netikrus žodžius norint pasipelnyti"
"Kartoteka labai įspūdinga ir netikėta. Nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs"
"Smagiausias dalykas buvo išgirsti apie išgalvotus žodžius, kuriuos žodynui siuntė tarpukariu"
"Norėčiau būti tas asmuo, kuris važiuodavo į ekspedicijas ir kalbėdavo su žmonėmis"
"Labai patiko interaktyvūs žaidimai"
"Buvau labai maloniai nustebinta tarmių karaoke, norėčiau patirtį kartoti"
Visa tai - mūsų studentų įspūdžiai iš Lietuvių kalbos instituto kalbos muziejaus Lituanistikos židinys. Apsilankėme paskutinės šio semestro kalbotyros paskaitos, skirtos kritinei leksikografijai, proga. Dėstytoja - Loreta Vaicekauskienė 6 Likes
"Buvo įdomu sužinoti [...], kad buvo ir melagių, davusių netikrus žodžius norint pasipelnyti"
"Kartoteka labai įspūdinga ir netikėta. Nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs"
"Smagiausias dalykas buvo išgirsti apie išgalvotus žodžius, kuriuos žodynui siuntė tarpukariu"
"Norėčiau būti tas asmuo, kuris važiuodavo į ekspedicijas ir kalbėdavo su žmonėmis"
"Labai patiko interaktyvūs žaidimai"
"Buvau labai maloniai nustebinta tarmių karaoke, norėčiau patirtį kartoti"
Visa tai - mūsų studentų įspūdžiai iš Lietuvių kalbos instituto kalbos muziejaus Lituanistikos židinys. Apsilankėme paskutinės šio semestro kalbotyros paskaitos, skirtos kritinei leksikografijai, proga. Dėstytoja - Loreta Vaicekauskienė 6 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Antrus metus iš eilės mūsų centro norvegistai tyrinėjo, kaip Norvegijos nacionalinė diena švenčiama Norvegijoje. Pernai sostinėje Osle, šiemet – istorinėje sostinėje Bergene. Įspūdžių per akis! Tautinių kostiumų įvairovė, triukšmingi lankininkų būriai, ledai, lietus ir saulė, ir dar tie nuo grandinės nutrūkę norvegų abiturientai... Po šventinio gegužės 17 d. sekmadienio pirmadienį apsilankėme Bergen Katedralskole, kur mūsų centre apie 2004 m. lektoriavusi Ragnhild Hagen Ystad supažindino su Torborg Nedreaas kūryba, o istorijos mokytojas pakvietė į unikalią senų, labai senų knygų, biblioteką, kur atvertęs vieną jų bakstelėjo į data – 1492 m.! Vėliau Ragnhild pakvietė studentus į literatūrinę ekskursiją per miestą, kurios metu apsilankėme ir Raupsų muziejuje. Ar žinojote, kad ši liga dar vadinama Hanseno liga, norvegų gydytojo, nustačiusio ligos sukėlėją, garbei? Antradienį Bergeno universitete iš lektorės Else Berit Molde gavome trumpą įvadą į nynošką, regione paplitusią norvegų rašytinę kalbą. Dabar bus lengviau skaityti Fosse!
23 Likes
greetings from the faculty, students and fans of Skandinavistikos centras at AABS conference at the Uni of Illinois. Best luck to James and Cilė who will be presenting their research at a poster session on Saturday!
32 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
🎶⚔️ Have you ever heard the sounds of Beowulf's fight with the dragon? 🎶⚔️
Last week, students of the Beowulf reading course visited St Johns’ Church for a special session with university organists Dr. Vidas Pinkevičius and Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, who introduced them to the extraordinary range of the organ through improvisation and musical storytelling.
From the imagined final breath of Beowulf's dragon 🐉 to excerpts from Star Wars, Grieg's musical world of trolls, and Sibelius's Finlandia, students discovered how sound can deepen our understanding of literature and myth ✨ 15 Likes
Last week, students of the Beowulf reading course visited St Johns’ Church for a special session with university organists Dr. Vidas Pinkevičius and Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, who introduced them to the extraordinary range of the organ through improvisation and musical storytelling.
From the imagined final breath of Beowulf's dragon 🐉 to excerpts from Star Wars, Grieg's musical world of trolls, and Sibelius's Finlandia, students discovered how sound can deepen our understanding of literature and myth ✨ 15 Likes
🎓 Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro programos gynimai šiemet vyks birželio 2 dieną.
Diskusijos suksis apie:
💙 samių šeimyninį identitetą
🪓 gramatinius pseudolūžius lietuvių ir norvegų kalbose (pvz., kai sako "Ką norėčiau pamatyti, tai Oslą", tai tokia gramatinė konstrukcija vadinama pseudolūžiu)
🫵 kreipimosi (pragmatinį) sudėtingumą – kaip kreipiamasi nesikreipiant, ir ką reiškia įvairūs (ne)kreipiniai.
Visi labai laukiami!
Programa čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/MA_Defense_program_2026.pdf 8 Likes
Diskusijos suksis apie:
💙 samių šeimyninį identitetą
🪓 gramatinius pseudolūžius lietuvių ir norvegų kalbose (pvz., kai sako "Ką norėčiau pamatyti, tai Oslą", tai tokia gramatinė konstrukcija vadinama pseudolūžiu)
🫵 kreipimosi (pragmatinį) sudėtingumą – kaip kreipiamasi nesikreipiant, ir ką reiškia įvairūs (ne)kreipiniai.
Visi labai laukiami!
Programa čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/MA_Defense_program_2026.pdf 8 Likes
🎓 Nuo švietimo sistemų iki Lokio ir chaoso teorijos: Skandinavistikos centro bakalauro darbų gynimas vyks birželio 3-4 dienomis. Ateikite pasiklausyti, bus labai daug įdomių tyrimų!
Programą rasite čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/Defense_program_Scandinavian_Studies_20261_copy.docx 16 Likes
Programą rasite čia: https://www.flf.vu.lt/dokumentai/Defense_program_Scandinavian_Studies_20261_copy.docx 16 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Ne tik apie Ibseną: paskaita, virtusi diskusija apie laisvę, pasirinkimus ir šiandieną
Gegužės 14 d. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje svečiavosi mūsų lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri daugiau nei 120 gimnazistų pakvietė į intriguojančią kelionę po Henriko Ibseno dramų pasaulį.
Mokiniai ne tik sužinojo apie garsųjį norvegų dramaturgą, jo muziejų Osle ar Pero Giunto festivalį Norvegijoje, bet ir išgirdo faktą, kuris nustebino daugelį: legendinio bitlo Johno Lennono įvaizdį įkvėpė pats H. Ibsenas!
Antroje paskaitos dalyje laukė tikras literatūrinis veiksmas – „Lėlių namai“ interpretacijos, spektaklių ištraukos, diskusijos apie Norą ir jos pasirinkimus šiandienos pasaulyje… O drąsiausieji net patys skaitė pjesę vaidmenimis!
Smagu matyti, kai klasikinė literatūra tampa gyva, aktuali ir įkvepianti. Galbūt kažkam ši paskaita tapo pirmu žingsniu link Norvegijos kultūros studijų ar studijų Vilniaus universitetas / Vilnius University? 23 Likes
Gegužės 14 d. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje svečiavosi mūsų lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri daugiau nei 120 gimnazistų pakvietė į intriguojančią kelionę po Henriko Ibseno dramų pasaulį.
Mokiniai ne tik sužinojo apie garsųjį norvegų dramaturgą, jo muziejų Osle ar Pero Giunto festivalį Norvegijoje, bet ir išgirdo faktą, kuris nustebino daugelį: legendinio bitlo Johno Lennono įvaizdį įkvėpė pats H. Ibsenas!
Antroje paskaitos dalyje laukė tikras literatūrinis veiksmas – „Lėlių namai“ interpretacijos, spektaklių ištraukos, diskusijos apie Norą ir jos pasirinkimus šiandienos pasaulyje… O drąsiausieji net patys skaitė pjesę vaidmenimis!
Smagu matyti, kai klasikinė literatūra tampa gyva, aktuali ir įkvepianti. Galbūt kažkam ši paskaita tapo pirmu žingsniu link Norvegijos kultūros studijų ar studijų Vilniaus universitetas / Vilnius University? 23 Likes
Nuotraukos iš VU Filologijos fakultetas įrašo.
Labai sveikiname ir džiaugiamės mūsų Karin! ❤️
25 Likes
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia į pokalbį apie išties puikią knygą, kurią iš islandų kalbos vertė mūsų dėstytoja Rasa Baranauskienė. Ten pat vyks ir Rasos parengta fotografijų paroda.
21 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
🌸 Ar žinojote, kad sakurų žydėjimo šventė Japonijoje švenčiama jau daugiau kaip tūkstantį metų? 🌸
Ši pavasario tradicija, vadinama hanami, žydinčių vyšnių grožį susieja su gilesne estetine bei filosofine laikysena – japoniškai vadinama mono no aware, jautrumu laikinumui. Budizmo samprata apie nuolatinę pasaulio kaitą čia susipina su rafinuota imperatoriškųjų rūmų estetika ir wabi-sabi – gebėjimu įžvelgti grožį tame, kas trapu, netobula ir laikina.
Labai džiaugiamės, kad šių metų Sakurų žydėjimo šventėje VU Botanikos sode Vingyje dalyvavo ir mūsų studentės Urtė Sabeckytė ir Eimė Zeigytė iš Herbal Gardens / Žolelių sodų kurso apie viduramžių botanikos tekstus. Jos pristatė stendinį pranešimą apie sakurų istoriją, simboliką ir reikšmę Japonijos kultūroje, literatūroje bei mene, o vėliau susirinkusiems skaitė savo kolegės Teresės Zaleskytės verstus haiku apie vyšnių ir sodų grožį.
Dėkojame studentėms už labai jautrų, kūrybišką ir prasmingą pristatymą, taip pat visiems, kas stabtelėjo pasiklausyti, pabūti ir kartu patirti šį trumpą, bet ypatingą žydėjimo laiką 🌸🌿 6 Likes
Ši pavasario tradicija, vadinama hanami, žydinčių vyšnių grožį susieja su gilesne estetine bei filosofine laikysena – japoniškai vadinama mono no aware, jautrumu laikinumui. Budizmo samprata apie nuolatinę pasaulio kaitą čia susipina su rafinuota imperatoriškųjų rūmų estetika ir wabi-sabi – gebėjimu įžvelgti grožį tame, kas trapu, netobula ir laikina.
Labai džiaugiamės, kad šių metų Sakurų žydėjimo šventėje VU Botanikos sode Vingyje dalyvavo ir mūsų studentės Urtė Sabeckytė ir Eimė Zeigytė iš Herbal Gardens / Žolelių sodų kurso apie viduramžių botanikos tekstus. Jos pristatė stendinį pranešimą apie sakurų istoriją, simboliką ir reikšmę Japonijos kultūroje, literatūroje bei mene, o vėliau susirinkusiems skaitė savo kolegės Teresės Zaleskytės verstus haiku apie vyšnių ir sodų grožį.
Dėkojame studentėms už labai jautrų, kūrybišką ir prasmingą pristatymą, taip pat visiems, kas stabtelėjo pasiklausyti, pabūti ir kartu patirti šį trumpą, bet ypatingą žydėjimo laiką 🌸🌿 6 Likes
~ Jim Degrenius seminar + Valborg ~
On Thursday, 30th April, we will have two interesting and musical events, and of course everybody is invited.
First, at 13:00, aud. 314 AB, our former Swedish lecurer Jim Degrenius will present his doctoral research. The title of his thesis is Linguistic Features, Attitudes, and Persona in Contemporary Swedish Rap Lyrics. The lecture will be in Swedish, but there will be interpreting to Lithuanian too.
After that, around 14:30, we will all go to Daukantas yard and sing Valborg songs and celebrate with some snacks.
You will find Jim Degrenius' seminar summary in the comments.
Photo taken from Linnaeus University website (https://lnu.diva-portal.org/smash/record.jsf?pid=diva2%3A2029745&dswid=-5909) 17 Likes
On Thursday, 30th April, we will have two interesting and musical events, and of course everybody is invited.
First, at 13:00, aud. 314 AB, our former Swedish lecurer Jim Degrenius will present his doctoral research. The title of his thesis is Linguistic Features, Attitudes, and Persona in Contemporary Swedish Rap Lyrics. The lecture will be in Swedish, but there will be interpreting to Lithuanian too.
After that, around 14:30, we will all go to Daukantas yard and sing Valborg songs and celebrate with some snacks.
You will find Jim Degrenius' seminar summary in the comments.
Photo taken from Linnaeus University website (https://lnu.diva-portal.org/smash/record.jsf?pid=diva2%3A2029745&dswid=-5909) 17 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Balandžio 17 d. Skandinavistikos centre vyko įkvepiantis Filologijos fakulteto ir kalbų mokyklos „Šiaurės kryptimi“ renginys „Šiaurės kalbos kintančiame pasaulyje: nuo vertimo žodžiu iki dirbtinio intelekto įrankių“.
Jaukioje aplinkoje, su kava ir sausainiais ☕🍪, studentai bei dėstytojai:
🔹 susipažino su jau dešimtmetį veikiančia Šiaurės šalių kalbų mokykla ir jos taikomomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis
🔹 išgirdo apie juslių svarbą mokantis užsienio kalbų
🔹 sužinojo apie vertėjo žodžiu darbo teisme subtilybes, iššūkius ir atsakomybę – kai kartais vienas žodis gali nulemti žmogaus likimą
Seminaro pranešimai:
▪️ „Kokie išmanūs kalbų įrankiai ir aplinkos gali padėti mokantis skandinavų kalbų?“
Pranešėja – Aurelija Kairytė
▪️ „Multisensorinis skandinavų kalbų gramatikos mokymas“
Pranešėjas – Snorre Karkkonen Svensson
▪️ „Kai prasmė slysta: idiomos, potekstės ir vertėjo žodžiu atsakomybė“
Pranešėja – Beata Beliak
Ačiū visiems dalyvavusiems ir kūrusiems šią prasmingą diskusiją!
Šiaurės kryptimi kalbų mokykla ir vertimai 21 Likes
Jaukioje aplinkoje, su kava ir sausainiais ☕🍪, studentai bei dėstytojai:
🔹 susipažino su jau dešimtmetį veikiančia Šiaurės šalių kalbų mokykla ir jos taikomomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis
🔹 išgirdo apie juslių svarbą mokantis užsienio kalbų
🔹 sužinojo apie vertėjo žodžiu darbo teisme subtilybes, iššūkius ir atsakomybę – kai kartais vienas žodis gali nulemti žmogaus likimą
Seminaro pranešimai:
▪️ „Kokie išmanūs kalbų įrankiai ir aplinkos gali padėti mokantis skandinavų kalbų?“
Pranešėja – Aurelija Kairytė
▪️ „Multisensorinis skandinavų kalbų gramatikos mokymas“
Pranešėjas – Snorre Karkkonen Svensson
▪️ „Kai prasmė slysta: idiomos, potekstės ir vertėjo žodžiu atsakomybė“
Pranešėja – Beata Beliak
Ačiū visiems dalyvavusiems ir kūrusiems šią prasmingą diskusiją!
Šiaurės kryptimi kalbų mokykla ir vertimai 21 Likes
Mūsų BA absolventės, dabar studijuojančios MA Intermedialios literatūros magistrantūroje, Auritos Petrulytės paskaita apie Karen Blixen Mažvydo bibliotekoje - ,,Danijos metų" kontekste. Daugiau info prie komentarų
12 Likes
Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.).
Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras)
Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.
Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL. 16 Likes
Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras)
Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.
Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL. 16 Likes
Apie Skandinavistikos centrą
Scandinavistica Vilnensis
Skandinavistikos centras įkurtas 1990 metais. Centras iškart tapo tarpininku tarp Lietuvos ir Skandinavijos visuomenių ir kultūrų, tiek palaikydamas ryšius su Skandinavijos ir kitų šalių universitetais, tiek atnešdamas naujų idėjų ir skandinavijoje įprastas akademinio bendravimo praktikas į universitetą.
Centre reguliariai organizuojami mokslo seminarai, kurių metu pranešimus skaito ne tik centro mokslininkai, bet ir atvykstantys tyrėjai iš kitų Europos universitetų. Be to, gyvuoja ir kitos tradicijos, kaip Liucijos šventimas gruodžio mėnesį, kur pasirodymus parengia studentai ir dėstytojai, ir Valpurgijos šventimas su dainomis balandžio 30 dieną. Daugiau informacijos apie Skandinavistikos centro renginius rasite feisbuke.
Taip pat centre atliekami įvairūs Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos kalbų, literatūros ir kultūrų tyrimai, apimantys laikotarpį nuo viduramžių iki šių dienų. Tyrinėjami ir kultūriniai Šiaurės ir Baltijos šalių ryšiai. Tyrimai, kuriems būtinas gilus regiono pažinimas, leidžia geriau suprasti ne tik Skandinaviją, bet ir Lietuvą.
Skandinavistikos centras taip pat leidžia leidinį Scandinavistica Vilnensis.
Apie mus rašo:
Tarp MO muziejaus ir Oslo Filharmonijos – arba, kokios karjeros galimybės laukia skandinavistų
Skandinavų kalbų mokėjimas atveria tarptautinės karjeros galimybes