Programos pavadinimas: Skandinavistika (Scandinavian Studies)
Šiaurės šalys – vienas sėkmingiausių ir tvariausių pasaulio regionų: aukštas ekonominės, socialinės gerovės lygis čia puikiai dera su mokslo, inovacijų ir kultūros pažanga, o jo gyventojai nuolat pirmauja laimės reitinguose. VU Skandinavistikos centras, turintis ilgiausias Lietuvoje šios srities dėstymo ir tyrimų tradicijas, atveria plačius vartus į Šiaurės šalių pasaulį. Mūsų parengta tarpdisciplininė programa leidžia gilintis į skandinavų laimės ir sėkmės paslaptis, studijuojant jų kalbas, visuomenes ir kultūras. Čia galėsite mokytis runų rašto ir vikingų poezijos, studijuoti kalbų kontaktus atšiauriuose salynuose ir skandinavų literatūros klasikus, populiariąją muziką, šiuolaikinį teatrą, kiną ir komiksus, Šiaurės karus, skandinavų humorą ir daugelį kitų dalykų.
Skandinavistikos programa atvira visiems – užtenka gerai mokėti anglų kalbą, o pasirinktos regiono kalbos (danų, norvegų, suomių arba švedų) pradėsite mokytis jau įstoję. Jei kalbos pagrindus jau turite, programa suteiks galimybę ją iškart studijuoti aukštesniu lygiu. Skandinavistikos centro absolventai nesiskundžia ir karjeros galimybėmis. Skandinavistikos centras laukia jūsų!
10 och 11 november gästas Skandinavistikos centras av LARS RING (Stockholm) – teaterkritikern och kulturjournalisten på Svenska Dagbladet. Han kommer att föreläsa om två av de viktigaste figurerna i det svenska kulturlivet under det senaste halvseklet: poeten och dramatikern KRISTINA LUGN (1948-202o) och dramatikern LARS NORÉN (1944–2021).
KRISTINA LUGN lät plocka isär språket för att sätta ihop det igen. Hon fick det ljuda på andra sätt med andra valörer och lät det bli en förunderlig saga om kvinnor, ensamhet, skam och förort. Dikt som teater, poesi som komisk tragedi.
10 november, måndag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS NORÉN är antagligen Sveriges främste dramatiker – men också del av en mycket svensk psykologisk tradition – från August Strindberg, över Ingmar Bergman till idag. Han slog igenom 1984 med ”Natten är dagens mor”. Lars Ring har följt hans konstnärliga utveckling från starten och berättar om olika faser, formspråk och hans utveckling – språkligt och ämnesmässigt.
11 november, tisdag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS RING har studerat teatervetenskap vid Stockholms universitet och arbetat som dramaturg på Radioteatern. Han har arbetat som teaterkritiker och kulturjournalist på Svenska Dagbladet sedan 1984 och är ännu verksam. Har medverkat till en lång rad teaterantologier (senast – Genius loci, om platsens magi med Martha Westin, Sven Delblancsällskapets årsskrift, samt en text i hyllningsboken om Unga Dramaten 25 år.)
Besöket och föreläsningarna finansieras av Svenska institutet.
KRISTINA LUGN lät plocka isär språket för att sätta ihop det igen. Hon fick det ljuda på andra sätt med andra valörer och lät det bli en förunderlig saga om kvinnor, ensamhet, skam och förort. Dikt som teater, poesi som komisk tragedi.
10 november, måndag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS NORÉN är antagligen Sveriges främste dramatiker – men också del av en mycket svensk psykologisk tradition – från August Strindberg, över Ingmar Bergman till idag. Han slog igenom 1984 med ”Natten är dagens mor”. Lars Ring har följt hans konstnärliga utveckling från starten och berättar om olika faser, formspråk och hans utveckling – språkligt och ämnesmässigt.
11 november, tisdag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS RING har studerat teatervetenskap vid Stockholms universitet och arbetat som dramaturg på Radioteatern. Han har arbetat som teaterkritiker och kulturjournalist på Svenska Dagbladet sedan 1984 och är ännu verksam. Har medverkat till en lång rad teaterantologier (senast – Genius loci, om platsens magi med Martha Westin, Sven Delblancsällskapets årsskrift, samt en text i hyllningsboken om Unga Dramaten 25 år.)
Besöket och föreläsningarna finansieras av Svenska institutet.
11
📣 Dėmesio! Svarbi informacija Skandinavistikos 3-4 kurso BA studentams
Kviečiame teikti prašymus Nordclinic Group vardinei stipendijai gauti.
Stipendiją partneriai mokės iki 2027 metų rugsėjo (iš viso 3 kartus po dvi 500 eurų stipendijas vienam Anglų filologijos ir vienam Skandinavistikos programos studentui).
Ką reikia padaryti?
Iki lapkričio 16 d. VU informacinėje svetainėje (is.vu.lt) užpildyti laisvos formos prašymą skirti Stipendiją, išdėstant jame savo motyvaciją (iki 300 žodžių).
Konkurse gali dalyvauti:
· Skandinavistikos ar Anglų filologijos III ir IV kurso studentai
· baigę paskutinį (pavasario – 4 arba 6) semestrą ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu;
· neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų ir (ar) galiojančių nuobaudų.
Raginame dalyvauti!
Kviečiame teikti prašymus Nordclinic Group vardinei stipendijai gauti.
Stipendiją partneriai mokės iki 2027 metų rugsėjo (iš viso 3 kartus po dvi 500 eurų stipendijas vienam Anglų filologijos ir vienam Skandinavistikos programos studentui).
Ką reikia padaryti?
Iki lapkričio 16 d. VU informacinėje svetainėje (is.vu.lt) užpildyti laisvos formos prašymą skirti Stipendiją, išdėstant jame savo motyvaciją (iki 300 žodžių).
Konkurse gali dalyvauti:
· Skandinavistikos ar Anglų filologijos III ir IV kurso studentai
· baigę paskutinį (pavasario – 4 arba 6) semestrą ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu;
· neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų ir (ar) galiojančių nuobaudų.
Raginame dalyvauti!
5
Paskaita atšaukiama. Atsiprašome už nepatogumus.
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Šeštadienį Skandinavistikos centre įvyko Academia Nordica, į kurią susirinko 8 - 12 klasių moksleiviai. Dėkojame visiems dalyviams ir iki kitų susitikimų!
30
Kviečiame prisijungti prie virtualios dr. Soheyla Yazdanpanah iš Södertörno universiteto paskaitos. Spalio 10 d. 17:00 val. Teams nuoroda - komentaruose.
***
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Speaker: Soheyla Yazdanpanah, PhD. Södertörn University, Sweden
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Abstract: This lecture offers a historical overview of the emergence of the Swedish welfare state, with particular attention to the position of women and mothers in relation to the political and social reforms associated with gender equality. In parallel, it traces the trajectory of nationalism and the notion of “Swedish exceptionalism,” which in recent decades has become increasingly entangled with gender equality discourses in the construction of what is often termed the “Swedish national identity.” Within this process, gender equality has assumed a distinctly instrumental role, functioning as a key marker and resource in the formation of nationalist and ethnonationalist imaginaries. The lecture concludes by returning to the question of women, mothers, and gender equality, drawing on my recent research to illustrate this dynamic through an analysis of Swedish politicians’ femonationalist narratives concerning non-European migrant mothers.
Short bio: Soheyla Yazdanpanah is a Senior Lecturer in Gender Studies at Södertörn University and holds a PhD in Economic History from Stockholm University. Her research focuses on inequalities in the context of livelihood, working life, and migration. With particular attention to marginalized women’s living and working conditions, she investigates how economic, social, and cultural processes generate and reproduce inequality—especially through the intersections of gender, class, and race/ethnicity in Sweden.
In her current research project, Maternity in Times of “Traditional Values” and Femonationalism—funded by the Foundation for Research Related to the Baltic Sea Region and Eastern Europe—she examines how Swedish politicians construct and deploy a femonationalist narrative about migrant mothers’ lives and labour. This political narrative is critically analyzed in relation to narratives from migrant mothers from the Global South, with a focus on their living conditions and practices of mothering.
She has extensive teaching experience in Gender Studies, Feminist Global Politics, Feminist Economics, Care Work, Feminist Organization Theory, and Intersectional Theories. She also coordinates the Master’s Programme in Gender Studies at Södertörn University.
***
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Speaker: Soheyla Yazdanpanah, PhD. Södertörn University, Sweden
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Abstract: This lecture offers a historical overview of the emergence of the Swedish welfare state, with particular attention to the position of women and mothers in relation to the political and social reforms associated with gender equality. In parallel, it traces the trajectory of nationalism and the notion of “Swedish exceptionalism,” which in recent decades has become increasingly entangled with gender equality discourses in the construction of what is often termed the “Swedish national identity.” Within this process, gender equality has assumed a distinctly instrumental role, functioning as a key marker and resource in the formation of nationalist and ethnonationalist imaginaries. The lecture concludes by returning to the question of women, mothers, and gender equality, drawing on my recent research to illustrate this dynamic through an analysis of Swedish politicians’ femonationalist narratives concerning non-European migrant mothers.
Short bio: Soheyla Yazdanpanah is a Senior Lecturer in Gender Studies at Södertörn University and holds a PhD in Economic History from Stockholm University. Her research focuses on inequalities in the context of livelihood, working life, and migration. With particular attention to marginalized women’s living and working conditions, she investigates how economic, social, and cultural processes generate and reproduce inequality—especially through the intersections of gender, class, and race/ethnicity in Sweden.
In her current research project, Maternity in Times of “Traditional Values” and Femonationalism—funded by the Foundation for Research Related to the Baltic Sea Region and Eastern Europe—she examines how Swedish politicians construct and deploy a femonationalist narrative about migrant mothers’ lives and labour. This political narrative is critically analyzed in relation to narratives from migrant mothers from the Global South, with a focus on their living conditions and practices of mothering.
She has extensive teaching experience in Gender Studies, Feminist Global Politics, Feminist Economics, Care Work, Feminist Organization Theory, and Intersectional Theories. She also coordinates the Master’s Programme in Gender Studies at Södertörn University.
6
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Rugsėjo 29 dieną Skandinavistikos studijų pirmakursiai lankėsi Švedijos ambasadoje, kur vyko kamerinio kino teatro atidarymas ir filmo HILMA peržiūra. Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadai už kvietimą ir svetingumą!
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje
17
Daugelis nekantriai laukiame ,,Laukinės anties” premjeros (rež. Oskaras Koršunovas). O ar žinote, kad atlikti naująjį klasikinės Henriko Ibseno pjesės vertimą teatras specialiai pakvietė TOP norvegų literatūros vertėją, mūsų dėstytoją Eglę Išganaitytę? Ir čia dar ne viskas: specialiai į premjerą atvysta viešnia iš Vašingtono universiteto, Ibseno specialistė prof. Olivia Noble Gunn, kuri kartu su Skandinavistikos centro dėstytojomis Jūrate Kumetaitiene, Egle Išganaityte ir Alma Braškyte skaitys pranešimus apie įvairius Ibseno adaptacijų aspektus ir kontekstus spalio 3 d. vyksiančiame Ibseno seminare, po kurių bus galima pasidalinti ir mintimis ir apie įvykusią premjerą.
17
We are pleased to announce that we shall meet our first guest speaker Yulia Gradskova (see the details below) at 17.00 o'clock this Thursday (25th). She will be joining us online (and you may join remotely, please find the link in the comments).
The title of the Yulia's lecture is: "Using media resources for analysis of women’s representations: RF’s “traditional values” and resistances to them"
The abstract of her lecture: This lecture critically examines the evolving portrayal of traditional family values and normative femininity in Russia. Dr Yulia Gradskova will present insights from her PhD research, analysing the portrayal of women in Soviet propaganda discourse as seen in historical women's journals. She will then scrutinise the resurgence of traditional family values in contemporary Russian media by analysing the 'Letters to the Priests' section of the Russian Orthodox magazine Foma. The lecture will also explore how these dominant gendered narratives are challenged and resisted by initiatives from the Feminist Anti-War Resistance movement. Students will gain a nuanced understanding of the traditional family construct in the Russian Federation and develop critical analytical skills by examining varied historical and contemporary sources.
Short bio: Yulia Gradskova is an Associate Professor of History. She is the Research Coordinator at the Centre for Baltic and East European Studies and a Senior Researcher in the Department of Gender Studies at Södertörn University. Her research interests include postsocialist gender history, particularly the politics of motherhood, as well as transnational history, women’s internationalism during the Cold War, and decolonial perspectives on the Soviet politics of emancipating the 'woman of the East'. Her latest project focuses on the Women's International Democratic Federation (WIDF), a major pro-Soviet transnational organisation founded in Paris in 1945, which played a significant role during the International Women's Year in 1975. She is also the principal investigator on a project titled 'Maternity in the Time of "Traditional Values" and Femonationalism', which explores the role of 'good motherhood' in new nationalist initiatives. This study focuses on three countries in the Baltic Sea region that differ in terms of their histories of gender equality, support for maternity and democracy (including their status in relation to the EU): Lithuania, Russia and Sweden. She has recently been appointed as one of the editors of NORA: Nordic Journal of Feminist and Gender Research.
Photo: Södertörns Högskola
The title of the Yulia's lecture is: "Using media resources for analysis of women’s representations: RF’s “traditional values” and resistances to them"
The abstract of her lecture: This lecture critically examines the evolving portrayal of traditional family values and normative femininity in Russia. Dr Yulia Gradskova will present insights from her PhD research, analysing the portrayal of women in Soviet propaganda discourse as seen in historical women's journals. She will then scrutinise the resurgence of traditional family values in contemporary Russian media by analysing the 'Letters to the Priests' section of the Russian Orthodox magazine Foma. The lecture will also explore how these dominant gendered narratives are challenged and resisted by initiatives from the Feminist Anti-War Resistance movement. Students will gain a nuanced understanding of the traditional family construct in the Russian Federation and develop critical analytical skills by examining varied historical and contemporary sources.
Short bio: Yulia Gradskova is an Associate Professor of History. She is the Research Coordinator at the Centre for Baltic and East European Studies and a Senior Researcher in the Department of Gender Studies at Södertörn University. Her research interests include postsocialist gender history, particularly the politics of motherhood, as well as transnational history, women’s internationalism during the Cold War, and decolonial perspectives on the Soviet politics of emancipating the 'woman of the East'. Her latest project focuses on the Women's International Democratic Federation (WIDF), a major pro-Soviet transnational organisation founded in Paris in 1945, which played a significant role during the International Women's Year in 1975. She is also the principal investigator on a project titled 'Maternity in the Time of "Traditional Values" and Femonationalism', which explores the role of 'good motherhood' in new nationalist initiatives. This study focuses on three countries in the Baltic Sea region that differ in terms of their histories of gender equality, support for maternity and democracy (including their status in relation to the EU): Lithuania, Russia and Sweden. She has recently been appointed as one of the editors of NORA: Nordic Journal of Feminist and Gender Research.
Photo: Södertörns Högskola
6
Turbūt niekas neginčys, kad mokėti kalbų ir išlaikyti pasaulį daugiakalbį yra didžiulė žmogiškumo vertybė. Kviečiame į paskaitą apie dvikalbių mokyklų sėkmę. Realijos iš JAV, bet labai aktualu ir lietuviškam rusakalbių ir lenkakalbių mokyklų reformų kontekstui. Kaip mokant gimtąja kalba pagerinti nacionalinės kalbos rezultatus? Beje, pranešėja dalyvavo renkant trijų kartų Čikagos lietuvių interviu - išgirsime ir apie sukauptą lietuvišką korpusą! O gėlėtą plakatėlį kūrė savanorės pirmakursės!
6
Žydėjo jurginai, o Skandinavistikos centro pirmakursiai ir vyresnieji leidosi į išlikimo kelionę Vilniaus universiteto Botanikos sode. Panašu, kad išliksim - draugais ir kolegomis neišsenkančio pažinimo vandenyne.
18
Šiandien mūsų svečiai Risikoret ir Skandinavistikos centro studentai norvegistai Konstantino Sirvydo kiemelyje smagiai sudainavo "Hurra for deg" visiems šiais mokslo metais gimtadienius švęsiantiems. Už video ir tarpininkavimą ačiū Violina Medonyte !
16
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Rugsėjo pirmąją pasisveikinom su naujais studentais ir naująja norvegų kalbos dėstytoja Ida!
36
„Labiausiai įsiminė Suomijos baigiamųjų egzaminų sistema, kur leidžiama laikyti ir perlaikyti egzaminus kiek nori kartų, nepriklausomai nuo gauto rezultato - taip siekiant sumažinti ir taip didelį stresą mokyklas baigiantiems mokiniams. Pamenu, pagalvojau apie visus tuos mokytojus, nuo įstojimo į gimnaziją pradžios kalusius į galvas ir gąsdinusius: „palaukit 12-tos klasės!“ ir ypač spaudimą nepadaryti gėdos mokyklai, išlaikyti gerus mokyklos vidurkius. Ir kaip keistai ramiai jaučiausi klausydama apie Suomijos švietimo sistemą, nereikalaujančią „iškalti“ visų metų žinių tam vienam lemtingam egzaminų laikotarpiui, leidžiančią ramiai, skiriant laiko apsispręsti dėl tolimesnės studijų krypties,“ - savo įspūdžius iš švietimui skirto kurso pasakoja programos Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros" magistrantė Gintarė.
Ką reiškia "nepalikti vaiko nuošalyje" kviečiame patirti festivalio BŪTENT diskusijoje, joje dalyvaus kurso dėstytojos - Loreta Vaicekauskienė ir Satu Grunthal, taip pat mūsų Centro buvę studentai!
Ką reiškia "nepalikti vaiko nuošalyje" kviečiame patirti festivalio BŪTENT diskusijoje, joje dalyvaus kurso dėstytojos - Loreta Vaicekauskienė ir Satu Grunthal, taip pat mūsų Centro buvę studentai!
14
Su artėjančiu akademinių metų startu! Pasitinkame jį su nauju ,,Scandinavistica Vilnensis" serijos leidiniu, rinkiniu ISLANDŲ SAGOS. Jo sudarytoja ir vertėja iš senosios islandų kalbos – Rasa Ruseckienė – pirmoji VU Skandinavistikos centro islandų kalbos ir literatūros dėstytoja. Vertėja jau daugelį metų gyvena Škotijoje, bet nuolatos dovanoja Lietuvos skaitytojams naujų galimybių pažinti Islandijos kultūrą: yra išvertusi dešimtis islandų prozos ir poezijos tekstų – viduramžių ir šiuolaikinių (nuorodą į vertėjos profilį LLVS rasite prie komentarų). Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo versti - meistriškai -ypatingai kompleksiškos meninės struktūros skaldų poeziją (jos intarpų gausu ir islandų sagose), laikydamasi pagrindinių jos kanono principų.
Štai taip naująją sagų knygą pristato pati vertėja:
„Senoji islandų literatūra – viena savičiausių ir turtingiausių viduramžių Europos raštijos tradicijų. Didžiąją jos dalį sudaro sagos – XIII–XIV amžiais parašyti įvairaus turinio proziniai pasakojimai. Šioje knygoje pristatomos kelios gražiausios ir stilistiškai brandžiausios sagos, pasakojančios apie pirmąjį Islandijos istorijos šimtmetį, salos naujakurių gyvenimą, svarbiausius to laikmečio įvykius bei asmenybes, kontaktus su senąja tėvyne Norvegija ir kitomis šalimis. Pasakojama apie Grenlandijos atradimą, skandinavų pirmeivių žygius į Šiaurės Ameriką, dievo Frėjo kultą pagoniškoje Islandijoje ir kraujo kerštą dėl sulaužyto įžado, dramatišką šimtametę vienos giminės istoriją, garsaus islandų skaldo gyvenimą ir žūtį dvikovoje, o knygą užbaigia išmoningas pasakojimas apie neįprastus islando naujakurio nuotykius Grenlandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Viena iš sagų skaitytoją sudomins ir netikėta sąsaja su baltų kraštais. Knygos įžanginiame straipsnyje apžvelgiama ankstyvoji Islandijos istorija, senosios islandų literatūros raida, sagų žanro specifika bei trumpai pristatoma kiekviena iš įtrauktų sagų.“
,,Scandinavistica Vilnensis" serijoje (nuoroda prie komentarų) yra išleista ir daugiau knygų susijusių su senąja islandų literatūra: Snorri Sturluson. Edda. Mitologijos ir poetikos traktatas. Vertė R. Ruseckienė (2017); Islandų pasakos ir sakmės. Vertė A. Vijūnas (2015); Egilio saga. Vertė S. Steponavičienė (2012); Poetinė Eda. Vertė A. Vijūnas (2009); Approaching the Viking Age. Red. E. Sausverdė ir I.Steponavičiūtė (2009).
Štai taip naująją sagų knygą pristato pati vertėja:
„Senoji islandų literatūra – viena savičiausių ir turtingiausių viduramžių Europos raštijos tradicijų. Didžiąją jos dalį sudaro sagos – XIII–XIV amžiais parašyti įvairaus turinio proziniai pasakojimai. Šioje knygoje pristatomos kelios gražiausios ir stilistiškai brandžiausios sagos, pasakojančios apie pirmąjį Islandijos istorijos šimtmetį, salos naujakurių gyvenimą, svarbiausius to laikmečio įvykius bei asmenybes, kontaktus su senąja tėvyne Norvegija ir kitomis šalimis. Pasakojama apie Grenlandijos atradimą, skandinavų pirmeivių žygius į Šiaurės Ameriką, dievo Frėjo kultą pagoniškoje Islandijoje ir kraujo kerštą dėl sulaužyto įžado, dramatišką šimtametę vienos giminės istoriją, garsaus islandų skaldo gyvenimą ir žūtį dvikovoje, o knygą užbaigia išmoningas pasakojimas apie neįprastus islando naujakurio nuotykius Grenlandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Viena iš sagų skaitytoją sudomins ir netikėta sąsaja su baltų kraštais. Knygos įžanginiame straipsnyje apžvelgiama ankstyvoji Islandijos istorija, senosios islandų literatūros raida, sagų žanro specifika bei trumpai pristatoma kiekviena iš įtrauktų sagų.“
,,Scandinavistica Vilnensis" serijoje (nuoroda prie komentarų) yra išleista ir daugiau knygų susijusių su senąja islandų literatūra: Snorri Sturluson. Edda. Mitologijos ir poetikos traktatas. Vertė R. Ruseckienė (2017); Islandų pasakos ir sakmės. Vertė A. Vijūnas (2015); Egilio saga. Vertė S. Steponavičienė (2012); Poetinė Eda. Vertė A. Vijūnas (2009); Approaching the Viking Age. Red. E. Sausverdė ir I.Steponavičiūtė (2009).
47
Come see and hear our panel at BŪTENT festival!
August 30, 18:30-19.30 "No one left behind: addressing diverse learning needs in Nordic and Lithuanian schools"
Each of us is a person with special needs – sometimes temporary (such as relationship difficulties), and sometimes shaped by a diagnosis. How can we respond to individual cognitive differences and ensure a safe environment for every child to thrive at school? Drawing on experiences from the Nordic countries, this discussion will explore key principles of education from the child’s perspective and various approaches to learning. Topics will include the right to one’s native language, development of social skills, inclusive education, support for children with dyslexia, and more – covering a wide range of real-life situations.
Panelists:
🔹Agnė Motiejūnė, Sociologist, Deputy Principal of Vilnius Antakalnis Progymnasium
🔹Satu Grünthal, assoc. prof. at the University of Helsinki & Vilnius University
🔹Lina Narkevičienė, Speech therapist at the Vilnius Pedagogical Psychological Service
🔹Barbora Kavaliauskaitė-Aleknienė, participant of the “Teach First Lithuania” programme, teacher of Lithuanian language and literature, former student at the Center for Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹Aivaras Šarauskas, participant of the “Teach First Lithuania” programme, former student at the Center for Scandinavian Studies. In his final thesis, he compared teachers’ attitudes towards children with special needs in Lithuania and Norway.
🔹Moderator: Loreta Vaicekauskienė, professor at the Centre for Scandinavian Studies, sociolinguist, co-author of the book “Language as an Error” (2022). Education is one of her professional and civic interests.
August 30, 18:30-19.30 "No one left behind: addressing diverse learning needs in Nordic and Lithuanian schools"
Each of us is a person with special needs – sometimes temporary (such as relationship difficulties), and sometimes shaped by a diagnosis. How can we respond to individual cognitive differences and ensure a safe environment for every child to thrive at school? Drawing on experiences from the Nordic countries, this discussion will explore key principles of education from the child’s perspective and various approaches to learning. Topics will include the right to one’s native language, development of social skills, inclusive education, support for children with dyslexia, and more – covering a wide range of real-life situations.
Panelists:
🔹Agnė Motiejūnė, Sociologist, Deputy Principal of Vilnius Antakalnis Progymnasium
🔹Satu Grünthal, assoc. prof. at the University of Helsinki & Vilnius University
🔹Lina Narkevičienė, Speech therapist at the Vilnius Pedagogical Psychological Service
🔹Barbora Kavaliauskaitė-Aleknienė, participant of the “Teach First Lithuania” programme, teacher of Lithuanian language and literature, former student at the Center for Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹Aivaras Šarauskas, participant of the “Teach First Lithuania” programme, former student at the Center for Scandinavian Studies. In his final thesis, he compared teachers’ attitudes towards children with special needs in Lithuania and Norway.
🔹Moderator: Loreta Vaicekauskienė, professor at the Centre for Scandinavian Studies, sociolinguist, co-author of the book “Language as an Error” (2022). Education is one of her professional and civic interests.
15
Draugystė yra puiku, o chorų sąjungos skamba galingai! Kviečiame į nemokamą Norvegijos ir Lietuvos chorų koncertą rugsėjo 6 d. 16 val. Sirvydo skvere.
Beatles, Čiurlionis ir dainų šventės dainos – viskas viename po atviru dangumi.
Dalyvauja:
Vilniaus mišrus choras „Dobilas“, vadovas Ignas Garla
Fredrikstado (Norvegija) mišrus choras „Risikoret“, vadovė Valeriya Shchapila
Programoje – „ABBA“, „Bee Gees“, „The Beach Boys“ ir kitų žinomų atlikėjų aranžuotės, lietuvių autorių kūriniai iš Dainų šventės repertuaro, taip pat bendri chorų atliekami kūriniai: G. Pedersen aranžuotas „Bruremars“ ir M. K. Čiurlionio „Ant kalno gluosnys“.
Koncerto trukmė apie 1 val.
Beatles, Čiurlionis ir dainų šventės dainos – viskas viename po atviru dangumi.
Dalyvauja:
Vilniaus mišrus choras „Dobilas“, vadovas Ignas Garla
Fredrikstado (Norvegija) mišrus choras „Risikoret“, vadovė Valeriya Shchapila
Programoje – „ABBA“, „Bee Gees“, „The Beach Boys“ ir kitų žinomų atlikėjų aranžuotės, lietuvių autorių kūriniai iš Dainų šventės repertuaro, taip pat bendri chorų atliekami kūriniai: G. Pedersen aranžuotas „Bruremars“ ir M. K. Čiurlionio „Ant kalno gluosnys“.
Koncerto trukmė apie 1 val.
12
Skandinavistikos centro įkūrėja Erika Sausverde, paklausta, ką reiškia studijuoti kalbas, cituoja žinomo švedų rašytojo Theodoro Kallifatideso mintį: „Iš pradžių tai yra žodžiai, ir tam reikia tik geros atminties. Paskui pradedi suprasti jų prasmę. Kiekvienas žodis padengtas lava – įvairiausių patirčių, vertybių, emocijų, žinių. Mokytis užsienio kalbą reiškia leistis į kelionę pažinti kitokią sąmonę ir pasaulį."
Smagus interviu apie gyvenimo kelionę nuostabiame kalbų pasaulyje
Smagus interviu apie gyvenimo kelionę nuostabiame kalbų pasaulyje
55
Mieli studentai - gal kam kokio žodyno reikėtų? Atiduodami
Atnaujinta: stabdom skelbimą, jau sočiai interesantų.
Atnaujinta: stabdom skelbimą, jau sočiai interesantų.
9
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.Sveikiname mūsų alumnus, kuriems penktadienį buvo įteikti diplomai! ❤️
36
Ką veikia mūsų absolventai?
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa (priimame ne tik skandinavistus): https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa (priimame ne tik skandinavistus): https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region
17
VU Filologijos fakultetas - Birželio 20 d., nuo 10 val. vyks VU FilF bakalauro ir magistro diplomų teikimai🎓🎓🎓 Naujiesiems skandinavistikos bakalaurams ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų programos magistrams diplomai bus teikiami penktadienį, birželio 20 d, šv. Jonų bažnyčioje nuo 10:00.
Po oficialios ceremonijos tradiciškai laukiame visų Daukanto kiemelyje!
Po oficialios ceremonijos tradiciškai laukiame visų Daukanto kiemelyje!
11
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.This was the first time the course The Posthuman Turn was conducted as part of the newly reformed MA program Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region – and it looks like it was a success!
We had some of the most engaged and curious students, working alongside a team of teachers. We studied posthumanism, ecocriticism, weird fiction, moody video games, and even black metal - exploring big and puzzling questions - like what it means to be human (or not) in the age of the Anthropocene, and how stories, theories, and creative experiments can help us rethink our place within, and our relationships with, the rest of the world in a more critical and humble way. There was also a visit to the Climate Museum.
And the true crown of it all was a series of independent, highly creative experiential projects by the students. These ranged from an investigation into one’s skincare products as active agents with which one stands in a "complicated relation"; a critical reflection on the environmental impact of one’s wardrobe (or rather, one’s clothing habits – material ecocriticism does not absolve one of responsibility); a posthuman diary in which insects and plants act as storytellers; a textual intervention into the novel Tainaron by Leena Krohn, attempting to solve some of its mysteries and creating new ones; and a moving photopoetic performance that guided us through the painful experience of animal death to the eternal continuity of life as such.
Congratulations to everyone involved – students, teachers, and all the human and non-human agents who contributed to this course experience.
*****************************
If you hold a BA and are considering pursuing MA-level studies, take a look at our program: Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region. The experiential work and the focus on fundamental phenomena - such as climate, technology, gender, and education - constitute its "philosophical" core.
We had some of the most engaged and curious students, working alongside a team of teachers. We studied posthumanism, ecocriticism, weird fiction, moody video games, and even black metal - exploring big and puzzling questions - like what it means to be human (or not) in the age of the Anthropocene, and how stories, theories, and creative experiments can help us rethink our place within, and our relationships with, the rest of the world in a more critical and humble way. There was also a visit to the Climate Museum.
And the true crown of it all was a series of independent, highly creative experiential projects by the students. These ranged from an investigation into one’s skincare products as active agents with which one stands in a "complicated relation"; a critical reflection on the environmental impact of one’s wardrobe (or rather, one’s clothing habits – material ecocriticism does not absolve one of responsibility); a posthuman diary in which insects and plants act as storytellers; a textual intervention into the novel Tainaron by Leena Krohn, attempting to solve some of its mysteries and creating new ones; and a moving photopoetic performance that guided us through the painful experience of animal death to the eternal continuity of life as such.
Congratulations to everyone involved – students, teachers, and all the human and non-human agents who contributed to this course experience.
*****************************
If you hold a BA and are considering pursuing MA-level studies, take a look at our program: Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region. The experiential work and the focus on fundamental phenomena - such as climate, technology, gender, and education - constitute its "philosophical" core.
16
🗣 Švedų kalbą studijuojantis Rapolas apie skandinavistų bendruomenės gyvenimo ypatumus: "Labai džiugina galimybė laisvai pasikalbėti su dėstytojais, be to, tarpusavyje dažnai bendraujame skandinavų kalbomis – lektorius iš Norvegijos su manimi kalba norvegiškai, danas – daniškai, o aš jiems atsakau švediškai, ir mes susišnekame. Skandinavistika nėra tik vienos kalbos studijos, mes mokomės Šiaurės šalių kultūrų."
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa: https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa: https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region
10
"Visi turi vietą po saulę," - sako mūsų bakalaurininko Aivaro Šarausko informantė, Norvegijoje su specialiųjų poreikių vaikais dirbanti mokytoja. Aivaras pasirinko analizuoti dvigubo jautrumo temą - švietimą ir dar vaikų, kuriems vienaip ar kitaip sudėtingiau būti suvidurkintu sraigtuku. Norvegai atsakymus į daugelį klausimų jau turi. Mes Lietuvoje tebesame kelyje, tačiau mūsų studentų lyginamieji tyrimai šviečia ryškiais žibintais, ačiū jums, jaunieji kolegos!
15
💪Mūsų buvę studentai po studijų pasuka labai skirtingais keliais: vieni tampa vertėjais, mokytojais, mokslininkais, kiti darbuojasi tarptautinėse kompanijose, o dar kiti atranda savo vietą visiškai netikėtose srityse – menuose, grožio versle ar net Oslo Filharmonijos chore. Turime bakalauro ir magistro studijų programas.
Alumnas Prieglius Žuklys-Rogoża įsidarbino norvegų kalbos mokytoju vienoje privačioje kalbos mokykloje Osle ir, regis, yra jau trečias šioje mokykloje dirbantis Skandinavistikos centro alumnas.
BA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
Alumnas Prieglius Žuklys-Rogoża įsidarbino norvegų kalbos mokytoju vienoje privačioje kalbos mokykloje Osle ir, regis, yra jau trečias šioje mokykloje dirbantis Skandinavistikos centro alumnas.
BA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
15
Discover the Nordics! Choose Scandinavian studies!
BA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
#mastersstudies #humanities #linguistics #literature #vilniusuniversity #studyineurope
BA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
#mastersstudies #humanities #linguistics #literature #vilniusuniversity #studyineurope
10
10 och 11 november gästas Skandinavistikos centras av LARS RING (Stockholm) – teaterkritikern och kulturjournalisten på Svenska Dagbladet. Han kommer att föreläsa om två av de viktigaste figurerna i det svenska kulturlivet under det senaste halvseklet: poeten och dramatikern KRISTINA LUGN (1948-202o) och dramatikern LARS NORÉN (1944–2021).
KRISTINA LUGN lät plocka isär språket för att sätta ihop det igen. Hon fick det ljuda på andra sätt med andra valörer och lät det bli en förunderlig saga om kvinnor, ensamhet, skam och förort. Dikt som teater, poesi som komisk tragedi.
10 november, måndag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS NORÉN är antagligen Sveriges främste dramatiker – men också del av en mycket svensk psykologisk tradition – från August Strindberg, över Ingmar Bergman till idag. Han slog igenom 1984 med ”Natten är dagens mor”. Lars Ring har följt hans konstnärliga utveckling från starten och berättar om olika faser, formspråk och hans utveckling – språkligt och ämnesmässigt.
11 november, tisdag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS RING har studerat teatervetenskap vid Stockholms universitet och arbetat som dramaturg på Radioteatern. Han har arbetat som teaterkritiker och kulturjournalist på Svenska Dagbladet sedan 1984 och är ännu verksam. Har medverkat till en lång rad teaterantologier (senast – Genius loci, om platsens magi med Martha Westin, Sven Delblancsällskapets årsskrift, samt en text i hyllningsboken om Unga Dramaten 25 år.)
Besöket och föreläsningarna finansieras av Svenska institutet. 11 Likes
KRISTINA LUGN lät plocka isär språket för att sätta ihop det igen. Hon fick det ljuda på andra sätt med andra valörer och lät det bli en förunderlig saga om kvinnor, ensamhet, skam och förort. Dikt som teater, poesi som komisk tragedi.
10 november, måndag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS NORÉN är antagligen Sveriges främste dramatiker – men också del av en mycket svensk psykologisk tradition – från August Strindberg, över Ingmar Bergman till idag. Han slog igenom 1984 med ”Natten är dagens mor”. Lars Ring har följt hans konstnärliga utveckling från starten och berättar om olika faser, formspråk och hans utveckling – språkligt och ämnesmässigt.
11 november, tisdag, kl. 13.00, rum 314 AB (på svenska)
LARS RING har studerat teatervetenskap vid Stockholms universitet och arbetat som dramaturg på Radioteatern. Han har arbetat som teaterkritiker och kulturjournalist på Svenska Dagbladet sedan 1984 och är ännu verksam. Har medverkat till en lång rad teaterantologier (senast – Genius loci, om platsens magi med Martha Westin, Sven Delblancsällskapets årsskrift, samt en text i hyllningsboken om Unga Dramaten 25 år.)
Besöket och föreläsningarna finansieras av Svenska institutet. 11 Likes
📣 Dėmesio! Svarbi informacija Skandinavistikos 3-4 kurso BA studentams
Kviečiame teikti prašymus Nordclinic Group vardinei stipendijai gauti.
Stipendiją partneriai mokės iki 2027 metų rugsėjo (iš viso 3 kartus po dvi 500 eurų stipendijas vienam Anglų filologijos ir vienam Skandinavistikos programos studentui).
Ką reikia padaryti?
Iki lapkričio 16 d. VU informacinėje svetainėje (is.vu.lt) užpildyti laisvos formos prašymą skirti Stipendiją, išdėstant jame savo motyvaciją (iki 300 žodžių).
Konkurse gali dalyvauti:
· Skandinavistikos ar Anglų filologijos III ir IV kurso studentai
· baigę paskutinį (pavasario – 4 arba 6) semestrą ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu;
· neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų ir (ar) galiojančių nuobaudų.
Raginame dalyvauti! 5 Likes
Kviečiame teikti prašymus Nordclinic Group vardinei stipendijai gauti.
Stipendiją partneriai mokės iki 2027 metų rugsėjo (iš viso 3 kartus po dvi 500 eurų stipendijas vienam Anglų filologijos ir vienam Skandinavistikos programos studentui).
Ką reikia padaryti?
Iki lapkričio 16 d. VU informacinėje svetainėje (is.vu.lt) užpildyti laisvos formos prašymą skirti Stipendiją, išdėstant jame savo motyvaciją (iki 300 žodžių).
Konkurse gali dalyvauti:
· Skandinavistikos ar Anglų filologijos III ir IV kurso studentai
· baigę paskutinį (pavasario – 4 arba 6) semestrą ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu;
· neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų ir (ar) galiojančių nuobaudų.
Raginame dalyvauti! 5 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Šeštadienį Skandinavistikos centre įvyko Academia Nordica, į kurią susirinko 8 - 12 klasių moksleiviai. Dėkojame visiems dalyviams ir iki kitų susitikimų!
30 Likes
Kviečiame prisijungti prie virtualios dr. Soheyla Yazdanpanah iš Södertörno universiteto paskaitos. Spalio 10 d. 17:00 val. Teams nuoroda - komentaruose.
***
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Speaker: Soheyla Yazdanpanah, PhD. Södertörn University, Sweden
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Abstract: This lecture offers a historical overview of the emergence of the Swedish welfare state, with particular attention to the position of women and mothers in relation to the political and social reforms associated with gender equality. In parallel, it traces the trajectory of nationalism and the notion of “Swedish exceptionalism,” which in recent decades has become increasingly entangled with gender equality discourses in the construction of what is often termed the “Swedish national identity.” Within this process, gender equality has assumed a distinctly instrumental role, functioning as a key marker and resource in the formation of nationalist and ethnonationalist imaginaries. The lecture concludes by returning to the question of women, mothers, and gender equality, drawing on my recent research to illustrate this dynamic through an analysis of Swedish politicians’ femonationalist narratives concerning non-European migrant mothers.
Short bio: Soheyla Yazdanpanah is a Senior Lecturer in Gender Studies at Södertörn University and holds a PhD in Economic History from Stockholm University. Her research focuses on inequalities in the context of livelihood, working life, and migration. With particular attention to marginalized women’s living and working conditions, she investigates how economic, social, and cultural processes generate and reproduce inequality—especially through the intersections of gender, class, and race/ethnicity in Sweden.
In her current research project, Maternity in Times of “Traditional Values” and Femonationalism—funded by the Foundation for Research Related to the Baltic Sea Region and Eastern Europe—she examines how Swedish politicians construct and deploy a femonationalist narrative about migrant mothers’ lives and labour. This political narrative is critically analyzed in relation to narratives from migrant mothers from the Global South, with a focus on their living conditions and practices of mothering.
She has extensive teaching experience in Gender Studies, Feminist Global Politics, Feminist Economics, Care Work, Feminist Organization Theory, and Intersectional Theories. She also coordinates the Master’s Programme in Gender Studies at Södertörn University. 6 Likes
***
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Speaker: Soheyla Yazdanpanah, PhD. Södertörn University, Sweden
Title: Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example
Abstract: This lecture offers a historical overview of the emergence of the Swedish welfare state, with particular attention to the position of women and mothers in relation to the political and social reforms associated with gender equality. In parallel, it traces the trajectory of nationalism and the notion of “Swedish exceptionalism,” which in recent decades has become increasingly entangled with gender equality discourses in the construction of what is often termed the “Swedish national identity.” Within this process, gender equality has assumed a distinctly instrumental role, functioning as a key marker and resource in the formation of nationalist and ethnonationalist imaginaries. The lecture concludes by returning to the question of women, mothers, and gender equality, drawing on my recent research to illustrate this dynamic through an analysis of Swedish politicians’ femonationalist narratives concerning non-European migrant mothers.
Short bio: Soheyla Yazdanpanah is a Senior Lecturer in Gender Studies at Södertörn University and holds a PhD in Economic History from Stockholm University. Her research focuses on inequalities in the context of livelihood, working life, and migration. With particular attention to marginalized women’s living and working conditions, she investigates how economic, social, and cultural processes generate and reproduce inequality—especially through the intersections of gender, class, and race/ethnicity in Sweden.
In her current research project, Maternity in Times of “Traditional Values” and Femonationalism—funded by the Foundation for Research Related to the Baltic Sea Region and Eastern Europe—she examines how Swedish politicians construct and deploy a femonationalist narrative about migrant mothers’ lives and labour. This political narrative is critically analyzed in relation to narratives from migrant mothers from the Global South, with a focus on their living conditions and practices of mothering.
She has extensive teaching experience in Gender Studies, Feminist Global Politics, Feminist Economics, Care Work, Feminist Organization Theory, and Intersectional Theories. She also coordinates the Master’s Programme in Gender Studies at Södertörn University. 6 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Rugsėjo 29 dieną Skandinavistikos studijų pirmakursiai lankėsi Švedijos ambasadoje, kur vyko kamerinio kino teatro atidarymas ir filmo HILMA peržiūra. Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadai už kvietimą ir svetingumą!
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje 17 Likes
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje 17 Likes
Daugelis nekantriai laukiame ,,Laukinės anties” premjeros (rež. Oskaras Koršunovas). O ar žinote, kad atlikti naująjį klasikinės Henriko Ibseno pjesės vertimą teatras specialiai pakvietė TOP norvegų literatūros vertėją, mūsų dėstytoją Eglę Išganaitytę? Ir čia dar ne viskas: specialiai į premjerą atvysta viešnia iš Vašingtono universiteto, Ibseno specialistė prof. Olivia Noble Gunn, kuri kartu su Skandinavistikos centro dėstytojomis Jūrate Kumetaitiene, Egle Išganaityte ir Alma Braškyte skaitys pranešimus apie įvairius Ibseno adaptacijų aspektus ir kontekstus spalio 3 d. vyksiančiame Ibseno seminare, po kurių bus galima pasidalinti ir mintimis ir apie įvykusią premjerą.
17 Likes
We are pleased to announce that we shall meet our first guest speaker Yulia Gradskova (see the details below) at 17.00 o'clock this Thursday (25th). She will be joining us online (and you may join remotely, please find the link in the comments).
The title of the Yulia's lecture is: "Using media resources for analysis of women’s representations: RF’s “traditional values” and resistances to them"
The abstract of her lecture: This lecture critically examines the evolving portrayal of traditional family values and normative femininity in Russia. Dr Yulia Gradskova will present insights from her PhD research, analysing the portrayal of women in Soviet propaganda discourse as seen in historical women's journals. She will then scrutinise the resurgence of traditional family values in contemporary Russian media by analysing the 'Letters to the Priests' section of the Russian Orthodox magazine Foma. The lecture will also explore how these dominant gendered narratives are challenged and resisted by initiatives from the Feminist Anti-War Resistance movement. Students will gain a nuanced understanding of the traditional family construct in the Russian Federation and develop critical analytical skills by examining varied historical and contemporary sources.
Short bio: Yulia Gradskova is an Associate Professor of History. She is the Research Coordinator at the Centre for Baltic and East European Studies and a Senior Researcher in the Department of Gender Studies at Södertörn University. Her research interests include postsocialist gender history, particularly the politics of motherhood, as well as transnational history, women’s internationalism during the Cold War, and decolonial perspectives on the Soviet politics of emancipating the 'woman of the East'. Her latest project focuses on the Women's International Democratic Federation (WIDF), a major pro-Soviet transnational organisation founded in Paris in 1945, which played a significant role during the International Women's Year in 1975. She is also the principal investigator on a project titled 'Maternity in the Time of "Traditional Values" and Femonationalism', which explores the role of 'good motherhood' in new nationalist initiatives. This study focuses on three countries in the Baltic Sea region that differ in terms of their histories of gender equality, support for maternity and democracy (including their status in relation to the EU): Lithuania, Russia and Sweden. She has recently been appointed as one of the editors of NORA: Nordic Journal of Feminist and Gender Research.
Photo: Södertörns Högskola 6 Likes
The title of the Yulia's lecture is: "Using media resources for analysis of women’s representations: RF’s “traditional values” and resistances to them"
The abstract of her lecture: This lecture critically examines the evolving portrayal of traditional family values and normative femininity in Russia. Dr Yulia Gradskova will present insights from her PhD research, analysing the portrayal of women in Soviet propaganda discourse as seen in historical women's journals. She will then scrutinise the resurgence of traditional family values in contemporary Russian media by analysing the 'Letters to the Priests' section of the Russian Orthodox magazine Foma. The lecture will also explore how these dominant gendered narratives are challenged and resisted by initiatives from the Feminist Anti-War Resistance movement. Students will gain a nuanced understanding of the traditional family construct in the Russian Federation and develop critical analytical skills by examining varied historical and contemporary sources.
Short bio: Yulia Gradskova is an Associate Professor of History. She is the Research Coordinator at the Centre for Baltic and East European Studies and a Senior Researcher in the Department of Gender Studies at Södertörn University. Her research interests include postsocialist gender history, particularly the politics of motherhood, as well as transnational history, women’s internationalism during the Cold War, and decolonial perspectives on the Soviet politics of emancipating the 'woman of the East'. Her latest project focuses on the Women's International Democratic Federation (WIDF), a major pro-Soviet transnational organisation founded in Paris in 1945, which played a significant role during the International Women's Year in 1975. She is also the principal investigator on a project titled 'Maternity in the Time of "Traditional Values" and Femonationalism', which explores the role of 'good motherhood' in new nationalist initiatives. This study focuses on three countries in the Baltic Sea region that differ in terms of their histories of gender equality, support for maternity and democracy (including their status in relation to the EU): Lithuania, Russia and Sweden. She has recently been appointed as one of the editors of NORA: Nordic Journal of Feminist and Gender Research.
Photo: Södertörns Högskola 6 Likes
Turbūt niekas neginčys, kad mokėti kalbų ir išlaikyti pasaulį daugiakalbį yra didžiulė žmogiškumo vertybė. Kviečiame į paskaitą apie dvikalbių mokyklų sėkmę. Realijos iš JAV, bet labai aktualu ir lietuviškam rusakalbių ir lenkakalbių mokyklų reformų kontekstui. Kaip mokant gimtąja kalba pagerinti nacionalinės kalbos rezultatus? Beje, pranešėja dalyvavo renkant trijų kartų Čikagos lietuvių interviu - išgirsime ir apie sukauptą lietuvišką korpusą! O gėlėtą plakatėlį kūrė savanorės pirmakursės!
6 Likes
Žydėjo jurginai, o Skandinavistikos centro pirmakursiai ir vyresnieji leidosi į išlikimo kelionę Vilniaus universiteto Botanikos sode. Panašu, kad išliksim - draugais ir kolegomis neišsenkančio pažinimo vandenyne.
18 Likes
Šiandien mūsų svečiai Risikoret ir Skandinavistikos centro studentai norvegistai Konstantino Sirvydo kiemelyje smagiai sudainavo "Hurra for deg" visiems šiais mokslo metais gimtadienius švęsiantiems. Už video ir tarpininkavimą ačiū Violina Medonyte !
16 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Rugsėjo pirmąją pasisveikinom su naujais studentais ir naująja norvegų kalbos dėstytoja Ida!
36 Likes
„Labiausiai įsiminė Suomijos baigiamųjų egzaminų sistema, kur leidžiama laikyti ir perlaikyti egzaminus kiek nori kartų, nepriklausomai nuo gauto rezultato - taip siekiant sumažinti ir taip didelį stresą mokyklas baigiantiems mokiniams. Pamenu, pagalvojau apie visus tuos mokytojus, nuo įstojimo į gimnaziją pradžios kalusius į galvas ir gąsdinusius: „palaukit 12-tos klasės!“ ir ypač spaudimą nepadaryti gėdos mokyklai, išlaikyti gerus mokyklos vidurkius. Ir kaip keistai ramiai jaučiausi klausydama apie Suomijos švietimo sistemą, nereikalaujančią „iškalti“ visų metų žinių tam vienam lemtingam egzaminų laikotarpiui, leidžiančią ramiai, skiriant laiko apsispręsti dėl tolimesnės studijų krypties,“ - savo įspūdžius iš švietimui skirto kurso pasakoja programos Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros" magistrantė Gintarė.
Ką reiškia "nepalikti vaiko nuošalyje" kviečiame patirti festivalio BŪTENT diskusijoje, joje dalyvaus kurso dėstytojos - Loreta Vaicekauskienė ir Satu Grunthal, taip pat mūsų Centro buvę studentai! 14 Likes
Ką reiškia "nepalikti vaiko nuošalyje" kviečiame patirti festivalio BŪTENT diskusijoje, joje dalyvaus kurso dėstytojos - Loreta Vaicekauskienė ir Satu Grunthal, taip pat mūsų Centro buvę studentai! 14 Likes
Su artėjančiu akademinių metų startu! Pasitinkame jį su nauju ,,Scandinavistica Vilnensis" serijos leidiniu, rinkiniu ISLANDŲ SAGOS. Jo sudarytoja ir vertėja iš senosios islandų kalbos – Rasa Ruseckienė – pirmoji VU Skandinavistikos centro islandų kalbos ir literatūros dėstytoja. Vertėja jau daugelį metų gyvena Škotijoje, bet nuolatos dovanoja Lietuvos skaitytojams naujų galimybių pažinti Islandijos kultūrą: yra išvertusi dešimtis islandų prozos ir poezijos tekstų – viduramžių ir šiuolaikinių (nuorodą į vertėjos profilį LLVS rasite prie komentarų). Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo versti - meistriškai -ypatingai kompleksiškos meninės struktūros skaldų poeziją (jos intarpų gausu ir islandų sagose), laikydamasi pagrindinių jos kanono principų.
Štai taip naująją sagų knygą pristato pati vertėja:
„Senoji islandų literatūra – viena savičiausių ir turtingiausių viduramžių Europos raštijos tradicijų. Didžiąją jos dalį sudaro sagos – XIII–XIV amžiais parašyti įvairaus turinio proziniai pasakojimai. Šioje knygoje pristatomos kelios gražiausios ir stilistiškai brandžiausios sagos, pasakojančios apie pirmąjį Islandijos istorijos šimtmetį, salos naujakurių gyvenimą, svarbiausius to laikmečio įvykius bei asmenybes, kontaktus su senąja tėvyne Norvegija ir kitomis šalimis. Pasakojama apie Grenlandijos atradimą, skandinavų pirmeivių žygius į Šiaurės Ameriką, dievo Frėjo kultą pagoniškoje Islandijoje ir kraujo kerštą dėl sulaužyto įžado, dramatišką šimtametę vienos giminės istoriją, garsaus islandų skaldo gyvenimą ir žūtį dvikovoje, o knygą užbaigia išmoningas pasakojimas apie neįprastus islando naujakurio nuotykius Grenlandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Viena iš sagų skaitytoją sudomins ir netikėta sąsaja su baltų kraštais. Knygos įžanginiame straipsnyje apžvelgiama ankstyvoji Islandijos istorija, senosios islandų literatūros raida, sagų žanro specifika bei trumpai pristatoma kiekviena iš įtrauktų sagų.“
,,Scandinavistica Vilnensis" serijoje (nuoroda prie komentarų) yra išleista ir daugiau knygų susijusių su senąja islandų literatūra: Snorri Sturluson. Edda. Mitologijos ir poetikos traktatas. Vertė R. Ruseckienė (2017); Islandų pasakos ir sakmės. Vertė A. Vijūnas (2015); Egilio saga. Vertė S. Steponavičienė (2012); Poetinė Eda. Vertė A. Vijūnas (2009); Approaching the Viking Age. Red. E. Sausverdė ir I.Steponavičiūtė (2009). 47 Likes
Štai taip naująją sagų knygą pristato pati vertėja:
„Senoji islandų literatūra – viena savičiausių ir turtingiausių viduramžių Europos raštijos tradicijų. Didžiąją jos dalį sudaro sagos – XIII–XIV amžiais parašyti įvairaus turinio proziniai pasakojimai. Šioje knygoje pristatomos kelios gražiausios ir stilistiškai brandžiausios sagos, pasakojančios apie pirmąjį Islandijos istorijos šimtmetį, salos naujakurių gyvenimą, svarbiausius to laikmečio įvykius bei asmenybes, kontaktus su senąja tėvyne Norvegija ir kitomis šalimis. Pasakojama apie Grenlandijos atradimą, skandinavų pirmeivių žygius į Šiaurės Ameriką, dievo Frėjo kultą pagoniškoje Islandijoje ir kraujo kerštą dėl sulaužyto įžado, dramatišką šimtametę vienos giminės istoriją, garsaus islandų skaldo gyvenimą ir žūtį dvikovoje, o knygą užbaigia išmoningas pasakojimas apie neįprastus islando naujakurio nuotykius Grenlandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Viena iš sagų skaitytoją sudomins ir netikėta sąsaja su baltų kraštais. Knygos įžanginiame straipsnyje apžvelgiama ankstyvoji Islandijos istorija, senosios islandų literatūros raida, sagų žanro specifika bei trumpai pristatoma kiekviena iš įtrauktų sagų.“
,,Scandinavistica Vilnensis" serijoje (nuoroda prie komentarų) yra išleista ir daugiau knygų susijusių su senąja islandų literatūra: Snorri Sturluson. Edda. Mitologijos ir poetikos traktatas. Vertė R. Ruseckienė (2017); Islandų pasakos ir sakmės. Vertė A. Vijūnas (2015); Egilio saga. Vertė S. Steponavičienė (2012); Poetinė Eda. Vertė A. Vijūnas (2009); Approaching the Viking Age. Red. E. Sausverdė ir I.Steponavičiūtė (2009). 47 Likes
Come see and hear our panel at BŪTENT festival!
August 30, 18:30-19.30 "No one left behind: addressing diverse learning needs in Nordic and Lithuanian schools"
Each of us is a person with special needs – sometimes temporary (such as relationship difficulties), and sometimes shaped by a diagnosis. How can we respond to individual cognitive differences and ensure a safe environment for every child to thrive at school? Drawing on experiences from the Nordic countries, this discussion will explore key principles of education from the child’s perspective and various approaches to learning. Topics will include the right to one’s native language, development of social skills, inclusive education, support for children with dyslexia, and more – covering a wide range of real-life situations.
Panelists:
🔹Agnė Motiejūnė, Sociologist, Deputy Principal of Vilnius Antakalnis Progymnasium
🔹Satu Grünthal, assoc. prof. at the University of Helsinki & Vilnius University
🔹Lina Narkevičienė, Speech therapist at the Vilnius Pedagogical Psychological Service
🔹Barbora Kavaliauskaitė-Aleknienė, participant of the “Teach First Lithuania” programme, teacher of Lithuanian language and literature, former student at the Center for Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹Aivaras Šarauskas, participant of the “Teach First Lithuania” programme, former student at the Center for Scandinavian Studies. In his final thesis, he compared teachers’ attitudes towards children with special needs in Lithuania and Norway.
🔹Moderator: Loreta Vaicekauskienė, professor at the Centre for Scandinavian Studies, sociolinguist, co-author of the book “Language as an Error” (2022). Education is one of her professional and civic interests. 15 Likes
August 30, 18:30-19.30 "No one left behind: addressing diverse learning needs in Nordic and Lithuanian schools"
Each of us is a person with special needs – sometimes temporary (such as relationship difficulties), and sometimes shaped by a diagnosis. How can we respond to individual cognitive differences and ensure a safe environment for every child to thrive at school? Drawing on experiences from the Nordic countries, this discussion will explore key principles of education from the child’s perspective and various approaches to learning. Topics will include the right to one’s native language, development of social skills, inclusive education, support for children with dyslexia, and more – covering a wide range of real-life situations.
Panelists:
🔹Agnė Motiejūnė, Sociologist, Deputy Principal of Vilnius Antakalnis Progymnasium
🔹Satu Grünthal, assoc. prof. at the University of Helsinki & Vilnius University
🔹Lina Narkevičienė, Speech therapist at the Vilnius Pedagogical Psychological Service
🔹Barbora Kavaliauskaitė-Aleknienė, participant of the “Teach First Lithuania” programme, teacher of Lithuanian language and literature, former student at the Center for Scandinavian Studies at Vilnius University
🔹Aivaras Šarauskas, participant of the “Teach First Lithuania” programme, former student at the Center for Scandinavian Studies. In his final thesis, he compared teachers’ attitudes towards children with special needs in Lithuania and Norway.
🔹Moderator: Loreta Vaicekauskienė, professor at the Centre for Scandinavian Studies, sociolinguist, co-author of the book “Language as an Error” (2022). Education is one of her professional and civic interests. 15 Likes
Draugystė yra puiku, o chorų sąjungos skamba galingai! Kviečiame į nemokamą Norvegijos ir Lietuvos chorų koncertą rugsėjo 6 d. 16 val. Sirvydo skvere.
Beatles, Čiurlionis ir dainų šventės dainos – viskas viename po atviru dangumi.
Dalyvauja:
Vilniaus mišrus choras „Dobilas“, vadovas Ignas Garla
Fredrikstado (Norvegija) mišrus choras „Risikoret“, vadovė Valeriya Shchapila
Programoje – „ABBA“, „Bee Gees“, „The Beach Boys“ ir kitų žinomų atlikėjų aranžuotės, lietuvių autorių kūriniai iš Dainų šventės repertuaro, taip pat bendri chorų atliekami kūriniai: G. Pedersen aranžuotas „Bruremars“ ir M. K. Čiurlionio „Ant kalno gluosnys“.
Koncerto trukmė apie 1 val. 12 Likes
Beatles, Čiurlionis ir dainų šventės dainos – viskas viename po atviru dangumi.
Dalyvauja:
Vilniaus mišrus choras „Dobilas“, vadovas Ignas Garla
Fredrikstado (Norvegija) mišrus choras „Risikoret“, vadovė Valeriya Shchapila
Programoje – „ABBA“, „Bee Gees“, „The Beach Boys“ ir kitų žinomų atlikėjų aranžuotės, lietuvių autorių kūriniai iš Dainų šventės repertuaro, taip pat bendri chorų atliekami kūriniai: G. Pedersen aranžuotas „Bruremars“ ir M. K. Čiurlionio „Ant kalno gluosnys“.
Koncerto trukmė apie 1 val. 12 Likes
Skandinavistikos centro įkūrėja Erika Sausverde, paklausta, ką reiškia studijuoti kalbas, cituoja žinomo švedų rašytojo Theodoro Kallifatideso mintį: „Iš pradžių tai yra žodžiai, ir tam reikia tik geros atminties. Paskui pradedi suprasti jų prasmę. Kiekvienas žodis padengtas lava – įvairiausių patirčių, vertybių, emocijų, žinių. Mokytis užsienio kalbą reiškia leistis į kelionę pažinti kitokią sąmonę ir pasaulį."
Smagus interviu apie gyvenimo kelionę nuostabiame kalbų pasaulyje 55 Likes
Smagus interviu apie gyvenimo kelionę nuostabiame kalbų pasaulyje 55 Likes
Mieli studentai - gal kam kokio žodyno reikėtų? Atiduodami
Atnaujinta: stabdom skelbimą, jau sočiai interesantų. 9 Likes
Atnaujinta: stabdom skelbimą, jau sočiai interesantų. 9 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
Sveikiname mūsų alumnus, kuriems penktadienį buvo įteikti diplomai! ❤️
36 Likes
Ką veikia mūsų absolventai?
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa (priimame ne tik skandinavistus): https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region 17 Likes
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa (priimame ne tik skandinavistus): https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region 17 Likes
VU Filologijos fakultetas - Birželio 20 d., nuo 10 val. vyks VU FilF bakalauro ir magistro diplomų teikimai
🎓🎓🎓 Naujiesiems skandinavistikos bakalaurams ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų programos magistrams diplomai bus teikiami penktadienį, birželio 20 d, šv. Jonų bažnyčioje nuo 10:00.
Po oficialios ceremonijos tradiciškai laukiame visų Daukanto kiemelyje! 11 Likes
Po oficialios ceremonijos tradiciškai laukiame visų Daukanto kiemelyje! 11 Likes
Nuotraukos iš Skandinavistikos centras įrašo.
This was the first time the course The Posthuman Turn was conducted as part of the newly reformed MA program Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region – and it looks like it was a success!
We had some of the most engaged and curious students, working alongside a team of teachers. We studied posthumanism, ecocriticism, weird fiction, moody video games, and even black metal - exploring big and puzzling questions - like what it means to be human (or not) in the age of the Anthropocene, and how stories, theories, and creative experiments can help us rethink our place within, and our relationships with, the rest of the world in a more critical and humble way. There was also a visit to the Climate Museum.
And the true crown of it all was a series of independent, highly creative experiential projects by the students. These ranged from an investigation into one’s skincare products as active agents with which one stands in a "complicated relation"; a critical reflection on the environmental impact of one’s wardrobe (or rather, one’s clothing habits – material ecocriticism does not absolve one of responsibility); a posthuman diary in which insects and plants act as storytellers; a textual intervention into the novel Tainaron by Leena Krohn, attempting to solve some of its mysteries and creating new ones; and a moving photopoetic performance that guided us through the painful experience of animal death to the eternal continuity of life as such.
Congratulations to everyone involved – students, teachers, and all the human and non-human agents who contributed to this course experience.
*****************************
If you hold a BA and are considering pursuing MA-level studies, take a look at our program: Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region. The experiential work and the focus on fundamental phenomena - such as climate, technology, gender, and education - constitute its "philosophical" core. 16 Likes
We had some of the most engaged and curious students, working alongside a team of teachers. We studied posthumanism, ecocriticism, weird fiction, moody video games, and even black metal - exploring big and puzzling questions - like what it means to be human (or not) in the age of the Anthropocene, and how stories, theories, and creative experiments can help us rethink our place within, and our relationships with, the rest of the world in a more critical and humble way. There was also a visit to the Climate Museum.
And the true crown of it all was a series of independent, highly creative experiential projects by the students. These ranged from an investigation into one’s skincare products as active agents with which one stands in a "complicated relation"; a critical reflection on the environmental impact of one’s wardrobe (or rather, one’s clothing habits – material ecocriticism does not absolve one of responsibility); a posthuman diary in which insects and plants act as storytellers; a textual intervention into the novel Tainaron by Leena Krohn, attempting to solve some of its mysteries and creating new ones; and a moving photopoetic performance that guided us through the painful experience of animal death to the eternal continuity of life as such.
Congratulations to everyone involved – students, teachers, and all the human and non-human agents who contributed to this course experience.
*****************************
If you hold a BA and are considering pursuing MA-level studies, take a look at our program: Languages and Cultures of the Nordic-Baltic Sea Region. The experiential work and the focus on fundamental phenomena - such as climate, technology, gender, and education - constitute its "philosophical" core. 16 Likes
🗣 Švedų kalbą studijuojantis Rapolas apie skandinavistų bendruomenės gyvenimo ypatumus: "Labai džiugina galimybė laisvai pasikalbėti su dėstytojais, be to, tarpusavyje dažnai bendraujame skandinavų kalbomis – lektorius iš Norvegijos su manimi kalba norvegiškai, danas – daniškai, o aš jiems atsakau švediškai, ir mes susišnekame. Skandinavistika nėra tik vienos kalbos studijos, mes mokomės Šiaurės šalių kultūrų."
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa: https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region 10 Likes
BA programa: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA programa: https://www.vu.lt/en/studies/master-studies/languages-and-cultures-of-the-nordic-and-baltic-sea-region 10 Likes
"Visi turi vietą po saulę," - sako mūsų bakalaurininko Aivaro Šarausko informantė, Norvegijoje su specialiųjų poreikių vaikais dirbanti mokytoja. Aivaras pasirinko analizuoti dvigubo jautrumo temą - švietimą ir dar vaikų, kuriems vienaip ar kitaip sudėtingiau būti suvidurkintu sraigtuku. Norvegai atsakymus į daugelį klausimų jau turi. Mes Lietuvoje tebesame kelyje, tačiau mūsų studentų lyginamieji tyrimai šviečia ryškiais žibintais, ačiū jums, jaunieji kolegos!
15 Likes
💪Mūsų buvę studentai po studijų pasuka labai skirtingais keliais: vieni tampa vertėjais, mokytojais, mokslininkais, kiti darbuojasi tarptautinėse kompanijose, o dar kiti atranda savo vietą visiškai netikėtose srityse – menuose, grožio versle ar net Oslo Filharmonijos chore. Turime bakalauro ir magistro studijų programas.
Alumnas Prieglius Žuklys-Rogoża įsidarbino norvegų kalbos mokytoju vienoje privačioje kalbos mokykloje Osle ir, regis, yra jau trečias šioje mokykloje dirbantis Skandinavistikos centro alumnas.
BA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos 15 Likes
Alumnas Prieglius Žuklys-Rogoża įsidarbino norvegų kalbos mokytoju vienoje privačioje kalbos mokykloje Osle ir, regis, yra jau trečias šioje mokykloje dirbantis Skandinavistikos centro alumnas.
BA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos 15 Likes
Discover the Nordics! Choose Scandinavian studies!
BA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
#mastersstudies #humanities #linguistics #literature #vilniusuniversity #studyineurope 10 Likes
BA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/skandinavistika
MA studijos: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/siaures-europos-kalbos-ir-kulturos
#mastersstudies #humanities #linguistics #literature #vilniusuniversity #studyineurope 10 Likes
Apie Skandinavistikos centrą
Scandinavistica Vilnensis
Skandinavistikos centras įkurtas 1990 metais. Centras iškart tapo tarpininku tarp Lietuvos ir Skandinavijos visuomenių ir kultūrų, tiek palaikydamas ryšius su Skandinavijos ir kitų šalių universitetais, tiek atnešdamas naujų idėjų ir skandinavijoje įprastas akademinio bendravimo praktikas į universitetą.
Centre reguliariai organizuojami mokslo seminarai, kurių metu pranešimus skaito ne tik centro mokslininkai, bet ir atvykstantys tyrėjai iš kitų Europos universitetų. Be to, gyvuoja ir kitos tradicijos, kaip Liucijos šventimas gruodžio mėnesį, kur pasirodymus parengia studentai ir dėstytojai, ir Valpurgijos šventimas su dainomis balandžio 30 dieną. Daugiau informacijos apie Skandinavistikos centro renginius rasite feisbuke.
Taip pat centre atliekami įvairūs Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos kalbų, literatūros ir kultūrų tyrimai, apimantys laikotarpį nuo viduramžių iki šių dienų. Tyrinėjami ir kultūriniai Šiaurės ir Baltijos šalių ryšiai. Tyrimai, kuriems būtinas gilus regiono pažinimas, leidžia geriau suprasti ne tik Skandinaviją, bet ir Lietuvą.
Skandinavistikos centras taip pat leidžia leidinį Scandinavistica Vilnensis.
Apie mus rašo:
Tarp MO muziejaus ir Oslo Filharmonijos – arba, kokios karjeros galimybės laukia skandinavistų
Skandinavų kalbų mokėjimas atveria tarptautinės karjeros galimybes